3pics-mono.jpg3pics.jpg4pics-color1.jpg4pics-mono.jpg5pics-color1.jpg6pics-color1.jpg

Civilinės saugos sistema

Lietuvos Respublikos civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207). 
 Civilinės saugos ženklasTarptautinis civilinės saugos simbolis – lygiašonis mėlynas trikampis oranžiniame fone.    
Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremalių situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą.
Civilinės saugos sistemos tikslas – paruošti visuomenę ekstremaliosioms situacijoms. Užtikrinti prevencinių priemonių ekstremaliosioms situacijoms išvengti arba susidarymo galimybėms sumažinti vykdymą ir įgyvendinimą. Užtikrinti sklandų perėjimą nuo kasdienės veiklos prie veiklos ekstremaliųjų situacijų metu bei sumažinti valstybės ekonominius nuostolius ekstremaliųjų situacijų atvejais. Išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką. Skatinti visuomenės iniciatyvą šiose srityse ir stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos sistemos veikla.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos sistemą sudaro:
-        Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
-        Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija;
-        Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija;
-        Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos;
-        ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
-        savivaldybių ekstremalių situacijų komisijos;
-        savivaldybių institucijos ir įstaigos;
-        ūkio subjektai, kitos įstaigos;
-        operacijų centrai;
-        civilinės saugos sistemos pajėgos.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos sistemos uždaviniai:
-        organizuoti ir palaikyti civilinės saugos sistemos pajėgų parengtį ir reikiamą materialinį ir techninį aprūpinimą;
-        perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
-        organizuoti ir vykdyti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbus, atlikti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus;
-        susidarius įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams ir ekstremaliosioms situacijoms, organizuoti ir vykdyti priemones, kuriomis siekiama atkurti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas.

Už civilinės saugos funkcijų vykdymą bei civilinės saugos parengtį savivaldybės teritorijoje yra atsakingas savivaldybės administracijos direktorius.

Civilinės saugos sistemos valdymo ir veikimo principai

Civilinės saugos sistema, įgyvendindama jai keliamus tikslus ir uždavinius, vadovaujasi šiais valdymo ir veikimo principais:
-        ekstremaliųjų situacijų prevencijos – visi civilinės saugos sistemos subjektai vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją pagal teisės aktais jiems priskirtą kompetenciją;
-        saugumo ir paramos – civilinės saugos sistemos subjektais, likviduodami įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir atkurdami būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas, teikia pagalbą visuomenei, užtikrina minimalią gyvenimo kokybę;
-        teritoriniu – civilinė sauga organizuojama visoje valstybėje pagal jos teritorijos administracinį susiskirstymą ir apima visus gyventojus;
-        informavimo, perspėjimo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms – gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai turi būti informuojami apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją;
-        veiklos diferencijavimo – civilinės saugos priemonės taikomos ir pasirengimas atlikti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoti įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius atskiruose teritorijos administraciniuose vienetuose vykdomas atsižvelgiant į tų vienetų teritorijose prognozuojamų ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimą poveikį;
-        nuolatinės parengties – pagal ekstremaliosios situacijos lygį kiekvienas civilinės saugos sistemos subjektas užtikrina jo vadovaujamų civilinės saugos sistemos pajėgų parengtį, materialinių išteklių panaudojimą, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį ir ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, ekstremaliosios situacijos metu pagal kompetenciją dalyvauja, atliekant ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo darbus;
-        viešumo – civilinės saugos sistemos subjektų veikla civilinės saugos srityje yra atvira visuomenei;
-        visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams;
-        sąveikos – gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, veiksmų efektyvumas užtikrinamas koordinuojant visų civilinės saugos sistemos subjektų, karinių vienetų sąveikos planų įgyvendinimą;
-        racionalumo ir efektyvumo – racionalaus ir veiksmingo civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių paskirstymo ir naudojimo.

EKSTREMALIOS SITUACIJOS

Lietuvoje yra gana daug ekstremalių situacijų šaltinių, galinčių sukelti daugelio žmonių žūtį ar pakenkti sveikatai. Tai – Ignalinos atominė elektrinė, daug pavojingų objektų, pavojingų medžiagų pervežimai, susisiekimo sistema, naftos pramonė, dujotiekio bei naftotiekio tinklai. Negalima atmesti teroro bei diversijos aktų galimybės. Ekstremalius įvykius apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti ekstremalių įvykių kriterijai.(2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1701 (Žin., 2009 Nr. 153-6928)).

Ekstremali situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą.
Ekstremalus įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.
Įvykis – ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis, nepasiekęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.

Ekstremalių situacijų priežasčių rūšys:
-        gamtinės – ryškūs klimatinių sąlygų pakitimas, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas.
-        techninės – įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms.
-        ekologinės – priežastys, sukeliančios sausumos būklės, atmosferos sudėties ir savybių, hidrosferos būsenos pakitimus.
-        socialinės – masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos ir kaimyninės valstybės teritorijoje.

GYVENTOJŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR KITŲ ĮSTAIGŲ TEISĖS IR PAREIGOS CIVILINĖS SAUGOS SRITYJE

Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos turi teisę:
-        gauti informaciją apie įvykusius įvykius, ekstremalius įvykius, susidariusią ekstremalią situaciją ir apie tai, kaip elgtis susidarius ekstremaliai situacijai;
-        įvykių, ekstremalių įvykių ir ekstremalių situacijų metu gauti pagalbą pagal civilinės saugos subjektų galimybes.
Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo:
-        rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turui, aplinkai ir nesutrukdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo;
-        pranešti civilinės saugos sistemos pajėgoms apie gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją;
-        Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti privalomus darbus.
Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos gali turėti ir kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų civilinės saugos srityje.

Ūkio subjektų ir kitų įstaigų vadovai atsako už civilinės saugos parengtį vadovaujamame objekte (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 2009, Nr. 159-7207) 16 straipsnio 1 punktas).

BŪTINA ŽINOTI

Nelaimės atveju skambinti (pagalbos telefonai):

Tarnyba

Fiksuoto ryšio tel. (TEO LT)

Mobilūs tel.

Bendrasis pagalbos numeris*

112

112

Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

 01

101-Omnitel; 011 - Bitė, Tele2

Policija

 02

102-Omnitel; 022 - Bitė, Tele2

Greitoji medicinos pagalba

 03

103-Omnitel; 033-Bitė, Tele2

Dujų avarinė tarnyba

 04

1804 -Bitė (mokestis pagal patvirtintą tarifą)

8 45 500904 (iš visų ryšio tinklų pagal patvirtintus tarifus)

*112 - bendrasis pagalbos numeris iš visų ryšių tinklų (nemokamas, veikia ir be SIM kortelės), veikia visose ES šalyse, išskyrus Bulgariją.

Joomla templates by a4joomla