1 (3).jpg3pics-mono.jpg3pics.jpg4pics-color1.jpg4pics-mono.jpg5pics-color1.jpg6pics-color1.jpg

Informacija dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką.
Parama būstui įsigyti teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti:
• subsidija asmenims ir šeimoms valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, atitinka Įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jie yra: 1) buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys, iki jiems sukanka 35 metai, ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, – apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos; 2) jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs, - apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.

Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos
Parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms:
• nuomojant socialinį būstą;
• mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.
Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus:
• duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
• Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
Teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, išsinuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybėms) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, teritorijoje. Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į gautą valstybės biudžeto specialiąją tikslinę dotaciją savivaldybės biudžetui, skirtą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms mokėti, priima sprendimą pasiūlyti pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija.
Asmenys (šeimos), turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti ir atitinkantys Įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikę savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus pagal įstatymuose nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją.
Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžiai yra apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą metodiką:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493442&p_tr2=2
Informacija dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdė kredito įstaigų atranką, kurios teiks valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus trims metams. 2015 m. liepos 15 d. pasirašytos sutartys su šiomis kredito įstaigomis, kurios 2015-2017 m. teiks valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus Utenoje:
1. AB „Swedbank";
2. SEB bankas;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma gali būti:
1) 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta - asmeniui be šeimos;
2) 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
3) 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta - nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.
Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turintys teisę į valstybės paramą būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti.
Asmuo, norintis gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, turi kreiptis į savivaldybę, kurioje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kredito įstaigai pristatyti savivaldybės išrašytą nustatytos formos pažymą apie tai, kad jis gali pretenduoti į subsidiją. Savivaldybės išduota pažyma kredito įstaigai turi būti pristatyta per 15 dienų nuo pažymoje nurodytos datos.

Joomla templates by a4joomla