1 (3).jpg3pics-mono.jpg3pics.jpg4pics-color1.jpg4pics-mono.jpg5pics-color1.jpg6pics-color1.jpg

Užpalių seniūnija

Kontaktinė informacija

www.uzpaliai.lt

Geografiniai duomenys. Užpalių seniūnija yra Rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, Utenos rajone. Seniūnija ribojasi su Svėdasų (Anykščių r.), Sudeikių ir Vyžuonų (Utenos r.) seniūnijomis. Seniūnija išsidėsčiusi Vakarų aukštaičių plynaukštėje, kurią iš šiaurės rytų į pietvakarius kerta Šventosios slėnis. Seniūnijos plotas 176 km² (miškų: 4248 ha - 24%, žemės ūkio naudmenų: 11310 ha - 65%, vandenų: 211 ha - 1%). Aukščiausia vieta: Trumpalių kalnas - 180 m virš jūros lygio. Žemiausia vieta: Šventosios vaga ties Vėželių kaimu - 80 m virš jūros lygio. Didžiausias ežeras: Paštys - 67 ha. Didžiausia upė: Šventoji - 23 km seniūnijos teritorijoje. Kelių ilgis: 285 km, rajoninių - 54 km, vietinių - 231 km. Seniūnijos kaimai: Abromiškis, Antakalniai, Armoniškis, Bajorai, Bartašiūnai, Bėkinčiai, Butiškiai, Degėsiai, Dumbrava, Gaigaliai, Gailiešionys, Gaižiūnai, Galiniai, Gyliškės,Gireišiai, Ilčiukai, Jociškės, Juškonys, Kaimynai, Kaniūkai, Karkažiškiai, Kėpiai, Kišūnai, Kupriai, Kureišiškės, Kustos, Kušliai, Kušnieriūnai, Lėliai, Levizarai, Lygamiškis, Likančiai, Linskis, Martinčiūnai, Mažeikiškės, Mažionys, Mikėnai, Miškiniai, Nevirža, Norvaišiai, Nosvaičiai, Nosvaitėliai, Pasaliai, Plaviškės, Poškonys, Puodžiai, Rameikiai, Rimiškiai, Satarečius, Sirutiškis, Šarkiai, Ščiurys, Šeimyniškiai, Šernupis, Tarvydžiai, Tatuoliškės, Traidžiūnai,Trumpėliai, Vaiskūnai, Vanagiškės, Vėželiai, Vygėliai, Vilučiai,Voverynė, Žaibiškės.

Užpalių herbasHeraldika. Užpalių herbo skydo mėlyname lauke vertikalus sidabrinis prekybai paruoštų linų ryšelis. Skydą supa viršuje atviras vainikas, kurio dešinę pusę sudaro žalias palmės lapas, o kairę pusę - lauro šakelė su raudonomis uogomis. Virš skydo  - vėliava su sidabrinėmis raidėmis parašytu devizu: MIESTUS AUGINA PREKYBA. Herbo etalono autorius - dailininkas Albertas Gurskas.
Pirmąkart herbas Užpaliams suteiktas 1792 m. vasario 25 d.
1998 m. gruodžio 9 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 260.

Istorija. Pagal aptiktus pilkapius, senas kapines nustatyta, kad Užpalių kraštas buvo apgyvendintas IV-VI amžiais. 1897 m. Ūdrokšlio upelis paplovė krantą ir buvo atidengtos senos kapinės su IV amžiaus įkapėmis. Galinių senovės gyvenvietę ir kapinyną tyrinėjo dar 1845 m. P. Vilčinskis. Tai buvo apie 100 pilkapių. 1998 m. Lietuvos istorijos institutas ištyrė 2 pilkapius, kurie datuojami 7-11 a. po Kr. Pirmojo tūkstantmečio antroje pusėje pradėjo formuotis lietuvių tauta, kurios pagrindą sudarė lietuvių gentis, gyvenusi į rytus nuo Nemuno vidurio ir Šventosios iki Merkio. Taigi galime manyti, kad Užpalių krašto žmonės yra seniausio lietuvių kamieno palikuonys. Istorikas T. Narbutas teigia, kad 1233 metais Užpaliuose vyko kautynės tarp Livonijos ordino ir Lietuvos kunigaikščio Rimgaudo. Laimėjo lietuviai.
UžpaliaiRašytiniuose šaltiniuose  Užpaliai paminėti Mindaugo dokumente 1261 metais. Nuo XIV a. pabaigos iki 1442 m. Užpalius valdė Kristupas Astikas, kuris Vytauto laikais aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime, buvo Salyno (1398), Torūnės (1411), Horodlės (1413) susitarimų, Melno taikos sutarties (1422) Gardino (1432) sutarties sudarymo dalyvis. Užpalių pilies kalavijuočiai niekada neužėmė. Sunaikinta buvo 1433 metais Lietuvos valdovų tarpusavio kovų metu. Tačiau Užpalių pilis dar iki XVII a. turėjo savo vėliavą. Karo atveju bajorus vesdavo į mūšį.
Kaip teigia A. Namikas, XV a. Užpaliuose buvo tarptautinis teismas. Dabartinis Užpalių miestelis kūrėsi prie prekybinio kelio XIV a. ir prie dvaro, kur ėjo prekybinis kelias, jungęs Vilnių su Ryga. Tai matyti iš 1388 m. Gedimino prekybos sutarties su Livonijos ordinu. 1551 metais Seimas priėmė nutarimą apdėti mokesčiais valstybinius miestus, jų sąraše buvo ir Užpaliai.
Senasis Užpalių herbasYpač Užpaliai suklestėjo, kai 1792 metais jiems buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Užpaliai priklauso prie tų nedaugelio Lietuvos miestų, kurių privilegijose yra nurodyti herbo simbolikos parinkimo motyvai. Linininkystė ir prekyba linų pluoštu čia buvo vienas svarbiausių verslų.
XX a. Užpaliai įsikūrę spalvingame Rytų Lietuvos krašte, šiaurės vakarinėje Utenos rajono dalyje. Miestelio centre yra netaisyklingos formos aikštė, nuo kurios tęsiasi pagrindinės gatvės: J. Basanavičiaus, Vytauto, Astiko, Pilies. Be to, čia iš visų pusių sueina keliai, jungiantys Užpalius su Svėdasais (14 km), Duokiškiu (18 km.), Jūžintais (18 km), Sudeikiais (10 km), Dusetomis (20 km), Utena (17 km), Vyžuonomis (8 km).
Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje Užpaliai buvo valsčiaus centras. Be savivaldybės, buvo policijos nuovada, paštas, vaistinė, senelių prieglauda, garinė pieninė, žemės ūkio smulkaus kredito bankelis. Veikė 4 klasių vidurinė ir lietuvių bei žydų pradinės mokyklos. Dirbo gydytojas, veterinarijos gydytojas, veikėPaminklas šv. Florijonui Užpaliuose galvijų kontrolės ratelis. Buvo malūnas su lentpjūve bei elektros jėgaine, teikusia šviesą miestelio gyventojams. Moderni buvusi I. Pakšto baldų bei namų įrengimo dirbtuvė. Labai nukentėjo Užpaliai Antrojo pasaulinio karo metu. 1941 metais ištremta gydytojo Veleniškio, stomatologės Sinkevičienės, policininko V. Černiausko, mokytojo J. Baltakio, Užpalių krašto tyrinėtojo A. Namiko ir kitų šeimos. Daugelis jų negrįžo. 1941 metais, kraštą užėmus vokiečiams, Užpaliuose gyveno apie 350 žydų, iš jų mažai liko gyvų. Miestelis buvo sugriautas, sudegintas, traukiantis vokiečių armijai. Griuvėsiai baigti šalinti šeštame dešimtmetyje. 1967 metais išasfaltuotas miestelio centras, dalis gatvių, vėliau buvo pastatyta autobusų stotelė, vaikų lopšelis-darželis, erdvūs vidurinės mokyklos rūmai, seniūnijos pastatas, nauja ambulatorija, kooperatyvo parduotuvė. Užpaliuose yra vienintelė Utenos rajono kaimo vietovėje esanti gimnazija.

Įžymūs žmonės

 Juozas Baranauskas (1862-1928) - knygnešys;

Jonas Boruta- vyskupas;

Kleopas Gaigalis (1879-1857) - inžinierius, Kauno radijo stoties įkūrėjas;

Jonas Galvydis - Bykauskas (1864-1943) - generolas;

Vytautas Gipiškis (1893-1980) - Užpalių progimnazijos įkūrėjas;

Pranas Gladutis (1883-1939) - pulkininkas - leitenantas;

Pranas Jodelė (1871-1955) - profesorius, geologas;

Julius Jodelė (1927-2000) - profesorius, mechanikas inžinierius (JAV);

Algimantas Juknys (1933-1998) - kraštotyrininkas;

Natalija Namikaitė - Bičiūnienė (1897-4976) - dailininkė, sceninių kostiumų apipavidalintoja;

Antanas Namikas (1887-1980) - Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas;

Juozas Namikas (1904-1940) - karo lakūnas, majoras;

Bronislava Naruševičienė (1932-1997) - fizikė;

Kazys Pakštas (1893-1960) - profesorius, mokslų daktaras, geografas;

Pranas Raščius (1932-1987) - poetas - satyrikas;

Juozapas Šumskis (1927) - buvęs Užpalių klebonas, Užpalių garbės pilietis;

Rimvydas Tarvydas (1928-1996) - geologas, gamtos mokslų daktaras, docentas, ilgametis Vilniaus universiteto gamtos fakulteto dekanas;

Rimantas Urbonas (1935-1998) - profesorius hidrotechnikas, 1989-1994 m. LŽŪU rektorius;

Povilas Vaitonis (1911-1983) - pirmasis Lietuvos šachmatų tarptautinis meistras, prieškaryje buvęs Lietuvos šuolių su kartimi čempionas;

Juozas Vanagas (1928) - choro dirigentas, 1960, 1965, 1970, 1975 metų respublikinių dainų švenčių vyriausiasis dirigentas;

Bronius Vaškelis (1922) - profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto 1993-1997 m. rektorius, teatrologijos katedros vedėjas;

Povilas Algirdas Vaškelis (1937) - profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Chemijos instituto direktorius;

Gražina Vyžintaitė - Kačerauskienė (1935) - chemijos mokslų daktarė;

Algirdas Vyžintas (1929) - profesorius, menotyros mokslų daktaras;

Antanas Žvironas (1899-1954) - fizikas, profesorius, tremtinys;

Kazys Žvironas (1924) - diplomatas, poetas, tapytojas.

Joomla templates by a4joomla