1 (3).jpg3pics-mono.jpg3pics.jpg4pics-color1.jpg4pics-mono.jpg5pics-color1.jpg6pics-color1.jpg

Žemės ūkio ministras atsakė į klausimus

Kovo 1 d. Utenoje lankėsi Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Susitikimo su ūkininkais A. ir M. Miškinių bibliotekoje metu ministras nespėjo atsakyti į visus jam pateiktus klausimus, todėl atsakymus į juos atsiuntė raštu.

Norime sužinoti valdų atnaujinimo datą: nuostatuose nurodyta gruodžio 31 d., taisyklėse – rugpjūčio 1 d. Kuri data yra tiksli?
Pareiškėjams, deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas, patartume atnaujinti valdas iki rugpjūčio 1 d., nes neatnaujinus valdų, t. y. neįkėlus valdymo dokumentų į Valdų registrą iki tos datos, NMA, jei reikės, prašys iš pareiškėjų valdymo dokumentų tiesiogiai. Pareiškėjams po rugpjūčio 1 d. įkėlus dokumentus į valdų registrą gali tekti teikti juos NMA papildomai.

Prašome apsvarstyti galimybę smulkių ūkių programoje dalyvauti ūkiams, kurių VED iki 15 tūkst.
Ūkininkai, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. iki 15 tūkst. Eur, gali dalyvauti priemonės „Bendradarbiavimas" veiklos srityje „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui".
Veiklos srityje „Parama smulkiesiems ūkiams" nustatytas valdos ekonominis dydis nuo 4 tūkst. iki 7,9 tūkst. Eur, todėl kad ES Reglamente (1305/2013) yra nustatyta, jog apatinė ūkio dydžio riba pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui" turi būti aukštesnė už viršutinę ūkio dydžio ribą pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams". Pradedantiems kurtis jauniesiems ūkininkams jau sunku būna pasiekti ir 8 tūkst. Eur valdos dydį.

Dėl 25 metams išnuomotos valstybinės žemės grąžinimo kitiems asmenims.
Ūkininkai skundžiasi, kad išnuomota valstybinė žemė, kurią deklaruoja ir yra reikalinga ūkių plėtrai (deklaruojama prisiimant įsipareigojimus dėl ūkio plėtros) grąžinama nuosavybės teise kitiems asmenims ūkininkų net neįspėjus. Tai ne tik išlaidos nuomos dokumentams parengti, bet ir galimai sankcijų taikymas dėl plotų sumažėjimo. Manome, kad žemės sklypai, kurie išnuomoti ilgiau kaip 5 metams, galėtų būti grąžinami kitiems asmenims tik pasibaigus nuomos terminui nuomininkui ir nepageidaujant nuomos termino pratęsti.
Nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkoje (LRV).
Pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui ir tokiu atveju sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis nesikeičia, o pirmesnįjį savininką bei nuomotoją pakeitęs naujasis savininkas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas pirmesniajam savininkui priklausiusias tiek pareigas, tiek ir teises.
Pažymėtina, kad prieš atkurdama nuosavybės teises, institucija, atkurianti nuosavybės teises, privalo būsimam žemės savininkui pranešti apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, o valstybinės žemės nuomininkui – apie numatomą išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) perleidimą (Tvarkos 18 punkto 2 dalis)

Dėl pasėlių deklaravimo po 2020 m. Ar planuojama atsisakyti žemės ūkio specialistų seniūnijose paslaugų deklaruojant naudmenas ir pasėlius po 2020 m.?
Šiuo metu galioja ES reglamentas 1306/2013, kuris reglamentuoja integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) nuostatas, kad vienas iš paramos elementų turi būti paraiškos, taigi atitinkamai darbuotojai taip pat būtini. ŽŪIKVC nuomone, paraiškos turėtų likti ir po 2020 metų, juo labiau, kad ir naujasis reglamento projektas kalba apie tai, kad paraiškos, kaip IAKS elementas turi likti.

Dėl 2019 m. deklaravimo termino paankstinimo Prašome apsvarstyti galimybę deklaravimo pradžios terminą paankstinti bent dviem savaitėmis.
Lietuvoje deklaravimas pradedamas balandžio viduryje. Pažymėtina, kad paprastai dalis pareiškėjų tiek dėl gamtinių sąlygų, tiek dėl vėlyvo darbų planavimo nežino, kokius pasėlius ir kur planuoja auginti. Istoriškai niekada nėra buvę taip, kad deklaravimo pradžioje būtų gausa norinčių kuo anksčiau deklaruoti žemės ūkio naudmenas, taip pat ne tik pareiškėjai ruošiasi deklaravimui, bet ir institucijos, o jos jau nuo praėjusių metų suplanavusios savo darbus balandžio 15 d.
Šiuo metu NMA priiminėja paraiškas pagal 2019 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-58 ,,Dėl 2019 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisyklių patvirtinimo".
Džiaugiamės, kad bendruomenės domisi įvairiomis paramos priemonėmis, prisidėdamos prie kaimų gerovės kūrimo, bet susiduriame su problemomis, nes Taisyklėse įtvirtinta, kad nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, t. y. numatoma jį įrengti ar sutvarkyti (bendruomenės namai ar jai priklausančios patalpos, viešoji erdvė), pareiškėjo valdomas teisėtais pagrindais, t. y. paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjui priklauso nuosavybės, nuomos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais.
Bėda ta, kad mūsų bendruomenės neturi teisėtais pagrindais valdomų žemės sklypų, tai reiškia negali įgyvendinti savo siekių kurti, burti ir aktyvinti kaimo bendruomenę įvairioms veiklomis. Mūsų manymu savivaldybės panaudos teise valdomas sklypai yra naudojami ne kam kitam o tai pačiai bendruomenei plačiąja prasme.
Todėl prašome apsvarstyti galimybę, kad ši nuostata taisyklėse būtų pakeista ir bendruomenės galėtų teikti paraiškas kartu su partneriu, t.y. savivaldybe, kuri nekilnojamąjį turtą į kurį planuojama investuoti, valdo ar naudoja teisėtais pagrindais.
Pasiūlymą pateikė savivaldybės, todėl jam pirmiausia turėtų pritarti pačios bendruomenės.
Kadangi šiuo metu (nuo 2019 m. vasario 11 d. iki kovo 15 d.) jau renkamos paraiškos nacionalinei paramai kaimo bendruomenių veiklai, todėl nėra galima galimybių keisti 2019 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisyklių nuostatų, tačiau galima svarstyti atlikti siūlomus pakeitimus sekantiems paraiškų rinkimams.
Iki šiol pateiktuose pasiūlymuose 2019 m. taisyklėms susitikime su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga nebuvo išsakytas pageidavimas paraiškas teikti kartu su partneriu (savivaldybe).

Ar numatoma galimybė naujuoju finansiniu laikotarpiu rinkoje išlikti 15-20 ha ūkiams?
Pagal ES reglamentų projektų nuostatas naujuoju finansiniu laikotarpiu yra numatyta papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti, kuri yra analogiška šiuo finansiniu periodu taikomai išmokai už pirmuosius hektarus. Ši parama būtent ir bus skirta mažesniesiems ir vidutiniams ūkiams labiau paremti, kuri prisidės prie šių ūkių gyvybingumo išsaugojimo.
Taip pat Europos Komisija reglamentų projektuose numato gana daug ,,laisvių" valstybėms narėms, taip pat ir paramos galimybes smulkiesiems ūkiams. Kalbant apie smulkaus ūkio išlikimo klausimą, nereikėtų koncentruotis į ūkio dydį, pagrindinis dėmesys turi būti nukreiptas į tai, kokia veikla tokiame ūkyje yra vykdoma. Tokio dydžio ūkis, augindamas javus, rinkoje ilgai neišsilaikys, tačiau tokio kiekio hektarų pakanka užsiimti uogų, daržovių auginimu ir pan. Reikia atkreipti dėmesį, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse, pvz. Austrijoje, tokio dydžio ūkiuose yra sėkmingai ūkininkaujama.

Ar jau žinoma, kokios išmokos bus po 2020 m., kaip jos keisis?
Šis klausimas susijęs su Daugiamete finansine programa (ES biudžetu 2021-2027 metams). Dėl jos bus deramasi Europos Vadovų Taryboje, kurioje Lietuvą atstovauja LR Prezidentė. Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių dėka į derybinį dokumentą, kurio pagrindu bus priimami sprendimai, įtraukta ir nuostata dėl išmokų suvienodinimo iki kito finansinio laikotarpio pabaigos (greta nuostatos, kad išmokų vienodinti išvis nebereikia ir nuostatos, kad išmokos Lietuvos ūkininkams bus simboliškai didinamos, kol pasieksime 78-79 proc. lygį nuo ES vidurkio (204 Eur/ha), kaip siūlo Europos Komisija). Lietuva laikosi pozicijos, kad išmokų suvienodinimas yra būtinas, nes skirtumai yra nepagrįsti. Ši pozicija nuosekliai išsakoma visuose susitikimuose, nepriklausomai nuo susitikimo lygio, t.y. tą patį kalba tiek LR Prezidentė, tiek premjeras, tiek kiti Lietuvos atstovai. Žemės ūkio ministras jau susitiko su daugeliu ES valstybių narių ministrų, susitikimų metu akcentuodamas argumentus, kodėl išmokos turi būti suvienodintos. Taigi, vyksta koordinuotas darbas. Vis dėlto juntamas didelis pasipriešinimas iš tų valstybių narių, kurių ūkininkai gauna didesnes išmokas nei ES vidurkis.

Kurios šalies žemės ūkio plėtros strategija , kaip gairėmis, vadovaujasi Lietuva?
Lietuva yra savarankiška ir originali valstybė, turinti savitą žemės ūkio raidą, tradicijas, problemas ir poreikius, todėl Lietuva nekopijavo, nekopijuoja ir nekopijuos kitų valstybių žemės ūkio plėtros strategijų ar gairių. Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su mokslininkais, žemdirbių visuomene ir kt., parengė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros baltąją knygą. Šiame dokumente yra nubrėžta Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities vizija po 2020 metų: ilgalaikės nacionalinės politikos strateginiai iššūkiai, uždaviniai ir veiksmai, kuriais bus palaikomas kaimo vietovių gyvybingumas, didinamas žemės ūkio konkurencingumas, užtikrinimas tvarumas, mažinamas neigiamas klimato kaitos ir kitų rizikos veiksnių poveikis ir gerinamas kaimo įvaizdis bei patrauklumas. Ši knyga yra atspirties taškas rengiant Lietuvos žemės ūkio strateginį planą 2021–2027 m., kuris bus finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bei nacionalinių lėšų.

Ar nemanote, kad smulkaus ūkio VED turėtų būti pakeistas (šiuo metu nuo 4000 iki 7999) turint omenyje KPP priemonę ,,Smulkių ūkių plėtra". Juk turintis tris melžiamas karves, prieauglio apie 25 ha ūkis jau viršija 8000 VED dydį ir negali dalyvauti šioje paramos priemonėje?
Ūkininkai, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. iki 15 tūkst. Eur, gali dalyvauti priemonės „Bendradarbiavimas" veiklos srityje „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui".
Veiklos srityje „Parama smulkiesiems ūkiams" nustatytas valdos ekonominis dydis nuo 4 tūkst. iki 7,9 tūkst. Eur, todėl kad ES Reglamente (1305/2013) yra nustatyta, jog apatinė ūkio dydžio riba pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui" turi būti aukštesnė už viršutinę ūkio dydžio ribą pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams". Pradedantiems kurtis jauniesiems ūkininkams jau sunku būna pasiekti ir 8 tūkst. Eur valdos dydį. Todėl valdos ekonominio dydžio didinimas pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams" reikštų apatinės ribos jauniesiems ūkininkams didėjimą. Ūkininkai, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 000 Eur, turi galimybę kreiptis paramos pagal Programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą" veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas".

Kodėl nuomojama valstybinė žemė 25 metams šimtais ha, jei pretendentas tik laiko pievas ir smulkina žolę, gal prieš nuomodamas jis turėtų įsipareigoti sukurti veikiantį realiai ūkį, o ne „sofinį" tik paramai gauti (tiesioginėms išmokoms gauti).
Norint įgyvendinti pateiktą pasiūlymą reikėtų keisti LRV nutarimą, taip pat dar ko gero ir Žemės įstatymą, o jame šiuo metu numatyta, kad žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti; „Sofos" ūkininkų deklaruojamas plotas Lietuvoje užma apie 2 proc. viso deklaruojamo ploto.
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka patikrinimus, kaip laikomasi žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
Siekiant apriboti „sofos" ūkininkų galimybes pretenduoti į paramą nuo 2018 m. MPUV išmoka yra susieta su gyvuliais t.y. ūkininkai, kurie deklaruoja pievas (ganyklas), privalės turėti bent 0,25 SG/ha. Taip pat aktyviai ūkininkaujantys žemdirbiai visuomet turi geresnes galimybes pretenduoti į paramą (pvz. susietoji parama, papildomos AGRO veiklos ir pan.).

Joomla templates by a4joomla