UAB „Utenos šilumos tinklai“ nuosekliai modernizuoja šilumos gamybos įrenginius, miesto šilumos tiekimo tinklus ir elektros ūkį. Investicijomis siekiama užtikrinti patikimą įrenginių veikimą, efektyviau naudoti kurą ir energiją, mažinti šilumos nuostolius, laikytis griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir stiprinti energetinį saugumą.
Pristatome devynis pagrindinius bendrovės investicinius projektus, kurių bendra vertė siekia apie 6,6 mln. eurų. Greta šių projektų bendrovė nuolat įgyvendina ir mažesnės vertės, iki 100 tūkst. eurų, investicijas. Jos taip pat svarbios kasdienei veiklai – padeda palaikyti gerą įrenginių techninę būklę, tobulinti procesus ir užtikrinti sklandų šilumos tiekimą vartotojams.
1. Elektrostatinis filtras garo katilui Nr. 3
Projektas įgyvendintas 2025 m. gruodžio 31 d.
Utenos katilinės garo katilui Nr. 3 įrengtas elektrostatinis filtras – svarbi investicija į aplinkos taršos mažinimą ir patikimą katilo eksploatavimą.
Iki modernizacijos po esamų dūmų kondensacinių ekonomaizerių kietųjų dalelių koncentracija siekė apie 50–100 mg/Nm³, o naudojant prastesnės kokybės biokurą galėjo būti dar didesnė. Įrengus filtrą buvo siekiama sumažinti šį rodiklį iki ne daugiau kaip 20 mg/Nm³.
Po pirmojo projekto įgyvendinimo etapo atlikti matavimai patvirtino, kad kietųjų dalelių koncentracija po filtro neviršija 20 mg/Nm³. Tai rodo, kad įdiegtas technologinis sprendimas leido pasiekti numatytą aplinkosauginį rezultatą.
Investicijos vertė – 552 115 Eur. Iš jų 312 115 Eur sudaro bendrovės nuosavos lėšos, o 240 000 Eur – numatyta APVA kompensacija.
2026 m. kovo 16 d. bendrovė gavo 144 000 Eur, t. y. 60 proc. kompensacijos sumos. Likusius 96 000 Eur numatoma gauti pasibaigus APVA programoje nustatytam vienų metų projekto rodiklių stebėsenos laikotarpiui, skaičiuojamam nuo investicijos įvedimo į ilgalaikį turtą, ir įvykdžius kitas finansavimo sąlygas.
Įgyvendinus projektą, katilinėje įdiegta veiksminga dūmų valymo sistema, padedanti mažinti į aplinką išmetamų kietųjų dalelių kiekį ir užtikrinti atitiktį aplinkosaugos reikalavimams. Tai taip pat svarbu siekiant išsaugoti galimybę ekonomiškai naudoti biokurą ir užtikrinti ilgalaikį šilumos gamybos patikimumą.
2. Didelio naudingumo biokuro garo katilas vietoje GK-7
Projektas įgyvendintas 2026 m. balandžio 30 d.
Bendrovė seną, apie 22 metus eksploatuotą 8 MW galios garo katilą GK-7 pakeitė nauju, didesnio naudingumo biokuro garo katilu. Senosios įrangos komponentai ir slėginės dalys buvo susidėvėję, todėl dažnėjo remonto bei valymo darbai, o neplanuoti stabdymai kėlė iššūkių užtikrinant patikimą garo gamybą.
Įrengtas naujas 8,6 MW galios biokuro garo katilas su pakura ir modernia dūmų valymo sistema. Kartu su esamu kondensaciniu ekonomaizeriu ši technologinė grandinė leidžia efektyviau panaudoti biokuro energiją. Pagal techniniame pagrindime atliktus skaičiavimus, bendras katilo ir ekonomaizerio naudingumo koeficientas gali siekti iki 107 proc., o tam pačiam energijos kiekiui pagaminti numatoma sunaudoti apie 5 proc. mažiau biokuro nei naudojant ankstesnį sprendimą.
Įgyvendinant projektą atlikti katilo projektavimo, tiekimo, montavimo, statybos, įrangos prijungimo, bandymų ir paleidimo bei derinimo darbai. Naujasis katilas pritaikytas 13 barų slėgio sausiems sotiems garams gaminti. Automatinės katilo paviršių valymo sistemos padeda palaikyti efektyvų įrenginio darbą, o dūmų valymo grandinėje įrengti multiciklonas ir elektrostatinis filtras. Pastarasis turi užtikrinti, kad kietųjų dalelių koncentracija po filtro neviršytų 20 mg/Nm³.
Investicijos vertė – 2 878 177 Eur. Iš jų 2 204 000 Eur sudaro ES finansavimas: 688 750 Eur subsidija ir 1 515 250 Eur lengvatinė paskola, kuriai taikomos 2 proc. palūkanos. Likusi 674 177 Eur dalis finansuota bendrovės nuosavomis lėšomis.
Naujasis katilas sustiprino garo gamybos pajėgumus ir sudarė sąlygas patikimiau tenkinti pramonės vartotojų poreikius. Modernizuota įranga taip pat leis efektyviau naudoti biokurą, mažinti jo sąnaudas ir rečiau atlikti remontą. Tai svarbus žingsnis užtikrinant patikimą ir ekonomiškai pagrįstą šilumos bei garo gamybą Utenoje.
3. Avarinis 600 kW galios dyzelinis elektros generatorius
Projektas įgyvendintas 2026 m. liepos 1 d.
Patikimas šilumos tiekimas priklauso ne tik nuo katilų ir vamzdynų būklės, bet ir nuo nenutrūkstamo elektros energijos tiekimo. Siekdama užtikrinti katilinės veiklos tęstinumą sutrikus elektros tiekimui iš ESO tinklo, bendrovė įrengė avarinį dyzelinį elektros generatorių ir integravo jį į esamą elektros sistemą.
Katilinėje sumontuotas 600 kW galios dyzelinis generatorius, prijungtas prie esamos 0,4 kV elektros skirstyklos. Jo valdymas integruotas į bendrovės SCADA sistemą, todėl operatoriai gali stebėti generatoriaus būseną ir valdyti elektros tiekimo schemos perjungimą. Generatorius turi automatinio įtampos ir dažnio palaikymo funkcijas, apsaugos sistemas ir kuro rezervą, kurio pakanka ne mažiau kaip šešioms valandoms dirbant visu nominaliu pajėgumu.
Projektas taip pat sudarė technines sąlygas derinti generatoriaus darbą su esamomis kogeneracinėmis jėgainėmis KJ-1 ir KJ-2. Tai suteikia daugiau galimybių valdyti elektros energijos tiekimą ir užtikrinti būtinų katilinės įrenginių veikimą net ir nutrūkus išoriniam elektros tiekimui.
Investicijos vertė – 135 115 Eur. Projektas finansuotas bendrovės nuosavomis lėšomis.
Įrengtas rezervinis elektros energijos šaltinis sustiprino Utenos katilinės energetinį saugumą ir sumažino priklausomybę nuo išorinio elektros tinklo patikimumo. Ši investicija didina bendrovės veiklos atsparumą ir padeda užtikrinti, kad elektros tiekimo sutrikimai kuo mažiau paveiktų šilumos gamybą bei tiekimą vartotojams.
4. Dūmų šalinimo ūlos remontas
Projektas įgyvendintas 2026 m. spalio 15 d.
Siekiant užtikrinti saugų ir patikimą Utenos katilinės darbą, suremontuota energijos gamybos paskirties statinio – dūmų šalinimo ūlos – dalis, esanti Pramonės g. 11, Utenoje. Ši konstrukcija yra svarbi dūmų šalinimo sistemos dalis, todėl jos techninė būklė tiesiogiai susijusi su saugia ir patikima energetikos infrastruktūros eksploatacija.
2025 m. rugsėjo 23 d. atlikus statinio dalies techninės būklės tyrimą, nustatyta, kad esamos konstrukcijos neatitiko esminių statinio saugos reikalavimų. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, atlikti būtini konstrukcijų atstatymo ir remonto darbai.
Remonto metu atkurtos pažeistos konstrukcijos, suremontuotas kolonų apsauginis betono sluoksnis, atstatytas mūras ir įrengta rūgštims atspari vidinė futeruotė. Taip pat sutvarkytos perdangos ir denginio konstrukcijos, atlikti šiltinimo bei stogo dangos darbai, sumontuoti dūmų kanalų įdėklai, pakeisti kanalai nuo esamų dujomis ir skystuoju kuru kūrenamų katilų bei atstatyti du viršslėgio vožtuvai.
Svarbu pažymėti, kad remontuota tik projekte numatyta ūlos dalis. Esamas dūmtraukis liko nepakeistas ir toliau naudojamas pagal paskirtį. Taip atnaujinta svarbi dūmų šalinimo infrastruktūros dalis, išsaugant esamus technologinius sprendinius.
Investicijos vertė – 311 000 Eur. Projektas finansuotas bendrovės nuosavomis lėšomis.
Atlikti darbai pagerino ūlos konstrukcijų būklę ir sudarė sąlygas saugiau eksploatuoti katilinės infrastruktūrą.
5. Nuotolinė šilumos apskaitos sistema
Projektas įgyvendintas 2026 m. spalio 15 d.
Bendrovė modernizavo šilumos apskaitos duomenų surinkimą ir perdavimą, įdiegdama nuotolinio nuskaitymo sistemą. Šiuo metu prie bendrovės prijungti 547 šilumos punktai, kuriuose įvadiniai skaitikliai apskaito pastatams šildyti ir karštam vandeniui ruošti patiektą šilumos energiją.
Naujoji sistema automatizuoja skaitiklių rodmenų surinkimą ir leidžia operatyviau gauti duomenis, sumažindama rankinio jų suvedimo klaidų tikimybę. Naudojant M-Bus sąsają, duomenys nuskaitomi ne rečiau kaip du kartus per parą, mobiliojo ryšio tinklais perduodami į operatoriaus sistemas ir integruojami į bendrovės atsiskaitymams naudojamą „Profit-W“ sistemą. Surenkami ne tik įvadinių šilumos apskaitos prietaisų, bet ir termofikacinio vandens papildymo skaitiklių duomenys.
Automatizuotas duomenų surinkimas sudaro sąlygas tiksliau apskaityti vartotojams patiektą šilumos energiją, sumažinti duomenų perdavimo ir suvedimo klaidų riziką bei greičiau pastebėti šilumos vartojimo pokyčius. Ši informacija taip pat padeda planuoti šilumos gamybos režimus, optimizuoti tiekimo procesus ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.
Projektui skirtas finansavimas pagal UAB ILTE 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą, priimtą pagal priemonę „Paskolos šilumos tiekėjams ir gamintojams“. Investicijos vertė – 173 696,95 Eur. Iš jų 121 587,87 Eur sudaro ES finansavimas: 34 739,39 Eur subsidija ir 86 848,48 Eur lengvatinė paskola, kuriai taikomos 2 proc. palūkanos. Likusi 52 109,09 Eur dalis finansuota bendrovės nuosavomis lėšomis.
Įdiegta sistema yra svarbus žingsnis skaitmenizuojant šilumos ūkio valdymą. Ji palengvina kasdienį darbą, gerina šilumos apskaitos duomenų kokybę ir sudaro geresnes sąlygas efektyviau valdyti išteklius bei ilgainiui mažinti veiklos nuostolius.
6. Šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija Aušros gatvės kvartale
Statybos darbai įgyvendinti, teisinę registraciją planuojama užbaigti iki 2026 m. spalio 31 d.
Bendrovė nuosekliai atnaujina ne tik katilinės įrenginius, bet ir miesto šilumos tiekimo infrastruktūrą. Vienas iš tokių projektų – 6-osios boilerinės kvartalo šilumos tiekimo tinklų ir įvadų į daugiabučius namus Aušros g. 54, 56, 60, 62, 64, 66, 68 ir 70 rekonstrukcija.
Iki rekonstrukcijos naudoti tinklai buvo įrengti 1974–1992 m. nepraeinamuose gelžbetoniniuose kanaluose. Per ilgą eksploatavimo laikotarpį susidėvėjo vamzdynų izoliacija, pablogėjo kanalų būklė, o dėl gruntinio vandens poveikio atsirado vamzdžių korozijos židinių. Visa tai didino šilumos nuostolius ir galimų gedimų riziką.
Įgyvendinant projektą atnaujinta DN150 (2DN150) šilumos trasos atšaka nuo šiluminės kameros ŠK-25-3, rekonstruoti kvartalo šilumos tiekimo tinklai ir įvadai į daugiabučius namus. Seni vamzdynai pakeisti naujais pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais. Taip pat optimizuota trasų schema, panaikintos tranzitinės trasos per daugiabučių namų pastatus, o naujieji vamzdynai nutiesti aplenkiant 6-ąją boilerinę.
Investicijos vertė – 342 482 Eur. Projektas finansuotas bendrovės nuosavomis lėšomis. Statybos darbai baigti, o teisinę infrastruktūros registraciją planuojama užbaigti iki 2026 m. spalio 31 d.
Atliktais skaičiavimais, rekonstravus tinklus, šilumos nuostoliai šiame ruože turėtų sumažėti apie 46,5 MWh per metus, arba maždaug 25 proc. Tai leis efektyviau naudoti kurą ir mažinti šilumos tiekimo nuostolius.
Gyventojams ši investicija reiškia patikimesnį šilumos tiekimą ir mažesnę tinklų avarijų riziką, o bendrovei – modernesnę infrastruktūrą, efektyvesnį energijos naudojimą ir mažesnį susidėvėjusių vamzdynų remonto poreikį.
7. Magistralinės šilumos trasos rekonstrukcija nuo ŠK-25-10 iki ŠK-25-14
Statybos darbai įgyvendinti, teisinę registraciją planuojama užbaigti iki 2026 m. spalio 31 d.
Bendrovė rekonstravo svarbią magistralinės šilumos tiekimo trasos atkarpą nuo ŠK-25-10 iki ŠK-25-14 ir įvadus į pastatus Maironio g. 7, 9A, 11, A. Baranausko g. 17, 19 bei J. Basanavičiaus g. 56.
Iki rekonstrukcijos vamzdynai buvo įrengti 1974–1992 m. nepraeinamuose gelžbetoniniuose kanaluose. Laikui bėgant susidėvėjo izoliacija, pablogėjo kanalų būklė, o dėl gruntinio vandens poveikio atsirado vamzdžių korozijos židinių.
Ši trasos atkarpa itin svarbi visai šilumos tiekimo sistemai, nes joje susijungia du iš trijų magistralinių šilumos tinklų žiedų. Todėl galimas gedimas šioje vietoje galėtų apsunkinti šilumos tiekimą vartotojams.
Rekonstrukcijos metu senasis vamzdynas pakeistas nauja bekanale, pramoniniu būdu izoliuota šilumos tiekimo trasa, atnaujinti įvadai iki vartotojų šilumos punktų. Atnaujinta infrastruktūra sudaro sąlygas efektyviau perduoti šilumą ir patikimiau užtikrinti jos tiekimą. Šiuo metu likusi teisinė šilumos trasos registracija, kurią planuojama užbaigti iki 2026 m. spalio 31 d.
Investicijos vertė – 346 266 Eur. Projektas finansuotas bendrovės nuosavomis lėšomis.
Atlikti skaičiavimai rodo, kad iki rekonstrukcijos šioje trasoje per metus buvo patiriama apie 176,1 MWh šilumos nuostolių. Po rekonstrukcijos jie turėtų sumažėti iki 112,2 MWh per metus – tai 63,9 MWh, arba apie 36 proc., mažiau.
Magistralinės trasos atnaujinimas leidžia ne tik sumažinti šilumos nuostolius, bet ir sustiprinti visos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos patikimumą. Kadangi rekonstruota atkarpa jungia svarbius magistralinius žiedus, ši investicija padeda mažinti avarijų riziką ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Utenos gyventojams.
8. Elektrostatinis filtras termofikacinės elektrinės garo katilui Nr. 1 ir vandens šildymo katilui Nr. 10
Planuojama įgyvendinti iki 2027 m. vasario 21 d.
Bendrovė rengiasi įgyvendinti dar vieną reikšmingą aplinkosaugos projektą – įrengti bendrą aukšto efektyvumo elektrostatinį filtrą termofikacinės elektrinės garo katilui Nr. 1 ir vandens šildymo katilui Nr. 10.
Ši modernizacija būtina dėl griežtėjančių kietųjų dalelių išmetimo reikalavimų ir ribotų esamų dūmų valymo sprendinių galimybių užtikrinti atitiktį ateityje. Faktinių matavimų duomenimis, po esamų dūmų kondensacinių ekonomaizerių kietųjų dalelių koncentracija siekia apie 50–100 mg/Nm³, o naudojant prastesnės kokybės biokurą gali dar padidėti.
Įrengiant bendrą elektrostatinį filtrą su papildomu dūmsiurbliu, numatoma modernizuoti dūmų valymo traktą ir su juo susijusius kanalus bei sklendes. Po esamų multiciklonų įrengiamas bendras abiejų katilų dūmų kanalas, o išvalyti dūmai nukreipiami per naują dūmsiurblį į esamą termofikacinės elektrinės dūmų kondensacinį ekonomaizerį ir dūmtraukį.
Sistema turės veikti stabiliai ir saugiai nepriklausomai nuo to, ar dirbs abu katilai, ar tik vienas. Nustatytas reikalavimas, kad kietųjų dalelių koncentracija po filtro neviršytų 20 mg/Nm³ visais abiejų katilų darbo režimais. Baigus montavimo darbus ir atlikus paleidimą bei derinimą, rezultatus patikrins akredituota įstaiga.
Ši investicija svarbi ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominiu požiūriu. Naudodama biokurą, bendrovė gamina ne tik šilumą, bet ir elektros energiją. Per pastaruosius trejus metus iš biokuru pagamintos ir parduotos elektros energijos bendrovė kasmet uždirbo apie 230 tūkst. eurų pelno.
Jeigu dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų tektų riboti biokuro katilų veiklą arba ją sustabdyti, šilumos gamybą reikėtų užtikrinti naudojant gamtines dujas. Bendrovės vertinimu, tokiu atveju šilumos gamybos kuro dedamoji padidėtų apie 2,5 karto, o papildomos metinės kuro išlaidos galėtų siekti apie 2 mln. eurų.
Todėl elektrostatinio filtro įrengimas yra svarbus sprendimas, padėsiantis mažinti aplinkos taršą ir sudaryti sąlygas toliau ekonomiškai naudoti biokurą. Kartu būtų išsaugoma elektros energijos gamybos teikiama ekonominė nauda, efektyviau panaudojama esama šilumos atgavimo infrastruktūra ir išvengiama reikšmingo šilumos gamybos sąnaudų augimo rizikos.
Rangos darbų sutartis pasirašyta 2026 m. balandžio 22 d. Investicijos vertė – 947 850 Eur. Projektas finansuojamas bendrovės nuosavomis lėšomis. Jį planuojama įgyvendinti iki 2027 m. vasario 21 d.
9. Elektros energijos kaupimo sistemos įdiegimas
Planuojama įgyvendinti iki 2027 m. balandžio 2 d.
Bendrovė plečia veiklą ir ieško naujų galimybių efektyviau valdyti energijos išteklius. Vienas iš šių projektų – elektros energijos kaupimo sistemos įrengimas, suteiksiantis daugiau lankstumo valdant elektros energijos kaupimą ir tiekimą į tinklą bei galimybių dalyvauti elektros energijos balansavimo ir lankstumo paslaugų rinkose.
Numatoma įdiegti 1 MW galios ir 2 MWh talpos baterijų kaupimo sistemą, kuri bus integruota į esamą elektros infrastruktūrą ir valdoma per agregavimo platformą. Rangovas atsakingas už sistemos projektavimą, įrangos tiekimą, montavimą, integravimą, bandymus ir veikiančios sistemos perdavimą. Sutartyje taip pat numatytas 60 mėnesių aptarnavimo laikotarpis ir 24 mėnesius po darbų atlikimo teikiamos agregavimo paslaugos.
Kaupimo sistema galės teikti balansavimo energiją, užtikrinti galios rezervus ir padėti išnaudoti trumpalaikius elektros energijos kainų skirtumus. Tai suteiks bendrovei daugiau galimybių lanksčiai reaguoti į elektros rinkos pokyčius ir kurti papildomas pajamas.
2026 m. liepos 22 d. bendrovė pasirašė ketinimų protokolą, rugpjūčio 28 d. gavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, o spalio 2 d. pasirašė rangos darbų, projektavimo ir agregavimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį.
Investicijos vertė – 885 000 Eur. Projektas finansuojamas bendrovės nuosavomis lėšomis. Jį planuojama įgyvendinti iki 2027 m. balandžio 2 d.
Atlikus finansinę analizę, prognozuojama, kad projekto atsipirkimo laikotarpis gali siekti apie 5,7 metų. Šis vertinimas pagrįstas atsargiomis 2027–2031 m. balansavimo rinkos kainų, rezervų poreikio ir sistemos veikimo prielaidomis. Vertinant pagal 2025 m. rinkos sąlygas, tokio kaupiklio galimos pajamos būtų galėjusios siekti apie 900 tūkst. eurų per metus, tačiau tai yra tik retrospektyvus potencialių pajamų įvertinimas.
Elektros energijos kaupimo sistema suteiks galimybę plėsti bendrovės veiklą už įprastų šilumos gamybos ir tiekimo ribų, pasinaudoti naujomis energetikos rinkos galimybėmis ir kurti papildomą pajamų šaltinį.
Investicijos – patikimo ir modernaus Utenos šilumos ūkio pagrindas
Visus šiuos projektus sieja bendras tikslas – kurti patikimą, efektyvų ir ateities poreikiams pasirengusį Utenos šilumos ūkį. Vienos investicijos tiesiogiai mažina aplinkos taršą, kitos padeda taupyti kurą ir mažinti šilumos nuostolius. Skaitmeniniai sprendimai, rezervinis elektros energijos šaltinis ir elektros energijos kaupimo sistema stiprina veiklos valdymą, energetinį saugumą bei atsparumą sutrikimams.
Modernizuodami katilų dūmų valymo sistemas, sudarome sąlygas ir toliau ekonomiškai naudoti biokurą. Atnaujindami šilumos tiekimo tinklus, mažiname energijos nuostolius ir avarijų riziką. Diegdami nuotolinę apskaitą, geriname duomenų kokybę ir sudarome sąlygas priimti tikslesnius, duomenimis pagrįstus sprendimus. O rezervinis generatorius ir elektros energijos kaupimo sistema didina energetinį saugumą bei veiklos lankstumą.
Mūsų atsakomybė – ne tik patikimai tiekti šilumą šiandien, bet ir nuosekliai modernizuoti infrastruktūrą, atsakingai naudoti investicijoms skiriamas lėšas ir kurti tvarų, patikimą bei ekonomiškai efektyvų energetikos ūkį ateities Utenai.
————————————–
UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos ir elektros energijos gamyboje didžiąją dalį sudaro atsinaujinantys energijos šaltiniai – biokuras. Per 2025 m. biokuro dalis bendroje kuro sunaudojimo struktūroje sudarė apie 95 procentus, likusią kuro dalį 5 procentus energijai pagaminti sudarė gamtinės dujos. Per 2025 m. energijai pagaminti buvo sudeginta apie 216477MWh biokuro, 2025/2026 m. šildymo sezonui buvo sunaudota 170935 MWh biokuro energijos.
Vadovaujantis LR norminiais aktais UAB „Utenos šilumos tinklai“ kasmet prieš prasidedant šildymo sezonui privalo sukaupti rezervinio kuro kiekį skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų 10 kalendorinių dienų vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu.
Biokuro atsargos ir rezervinio kuro kiekis sukaupiamas ir sandėliuojamas Utenos rajoninėje katilinėje įmonės teritorijoje esančiose biokuro aikštelėse. Šiuo metu, t.y. š.m. spalio 1 d. įmonės aikštelėse buvo sukaupta ir sandėliuojama apie 14000 tonų biokuro, perskaičiavus energetine verte apie 45000 MWh, iš jų apie 8800 MWh privalomajam rezervui skirtos biokuro atsargos. Praktiškai visas biokuras perkamas per Baltpool energetinę biržą, paskutiniam šių metų ketvirčiui jau yra nupirkta (sudaryta sutarčių) 40510 MWh biokuro energetine verte.
1. Kas leidžia jūsų aptarnaujamoje teritorijoje išlaikyti vieną mažiausių šilumos kainų Lietuvoje?
Šiuo metu bendrovės 2026 m. spalio mėn. galiojanti šilumos kaina 6,78 ct//kWh, su 21 proc. PVM 8,20 ct/kWh tai viena mažiausių šilumos kainų Lietuvoje. Tai nulėmė laiku atliktos investicijos, savalaikis sąnaudų optimizavimas, biokuro politikos suformavimas. Bendrovė apie 98 proc. šilumos pagamina iš biokuro. Be to žemiausią kainą padeda išlaikyti ir termofikacinė bei saulės elektrinės. Jose pagaminta elektros energijos dalis yra panaudojama šilumos gamybai ir įmonės poreikiams. Papildomos elektros energijos nereikia pirkti iš skirstomųjų tinklų.
2. Kaip dabartinė šilumos kaina pasikeitė, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
2026 m. spalio mėn. šilumos kaina Utenoje padidėjo. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tam įtakos turėjo ženkliai išaugusios biokuro ir dujų kainos. Taip pat priminsime, kad galutinė šilumos kaina vartotojams išaugo ir dėl padidėjusio PVM dydžio nuo 9 proc. iki 21 proc.
3. Kokie veiksniai šiuo metu turi didžiausią įtaką jūsų tiekiamos šilumos kainai?
Didžiausią įtaką šilumos kainoms turės biokuras, kuris šiuo metu yra daug brangesnis nei lyginant praėjusių metų šildymo sezoną.
4. Ar galima tikėtis, kad ir šalčiausiais žiemos mėnesiais jūsų šilumos kaina išliks tarp mažesnių Lietuvoje?
Planuojame, kad ir šalčiausiais mėnesiais UAB „Utenos šilumos tinklai“ kaina vartotojams išliks tarp mažesnių Lietuvoje. Dedame visas pastangas, kad gyventojams galėtume visada teikti šilumą mažiausia kaina.
5. Kokių sąskaitų gyventojai galėtų tikėtis prasidėjus šildymui? Pavyzdžiui, kiek šildymas galėtų kainuoti tipiniam 50–60 kv. m butui?
Sąskaitos už šildymą dydį įtakoja ne tik šilumos kaina, bet ir šilumos suvartojimas pastate. Tai lemia oro temperatūra, pastato šilumos charakteristikos, nustatyti vartojimo bei taupymo režimai bei kiti faktoriai. Nors šilumos kaina Utenoje visiems šilumos vartotojams vienoda, tačiau išlaidos už vieno kvadratinio metro šildymą labai skiriasi. Pavyzdžiui- 2025-2026 m. šildymo sezoną Utenos mieste renovuotuose daugiabučiuose 60 kv. m. buto šildymas vidutiniškai per mėnesį kainavo apie 40 Eur su PVM, tuo tarpu nerenovuotuose daugiabučiuose tokio pat ploto buto šildymas vidutiniškai kainavo virš 80 Eur.
Planuojama, kad 2026-2027 m. šildymo sezoną Utenos mieste renovuotuose daugiabučiuose 60 kv. m. buto šildymas vidutiniškai per mėnesį kainuos apie 50 Eur su PVM. Tuo tarpu nerenovuotuose daugiabučiuose tokio pat ploto buto šildymas vartotojams vidutiniškai kainuos apie 105 Eur su PVM.
