Sutrumpėjusių ir nesutrumpėjusių žodžių rašymas
Vienu žodžiu rašomas buvęs žodžių junginys ar samplaika, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, pvz.: anądien (plg. aną dieną), anaiptol (plg. anaip toli), anąkart (plg. aną kartą), anapus (plg. anoje pusėje), anuokart (plg. anuo kartu), anuolaik (plg. anuo laiku), anuomet (plg. anuo metu), antrąkart (plg. antrą kartą), antrąsyk (plg. antrą sykį), balažin (plg. bala žino), daugkart (plg. daug kartų), daugmaž (plg. daugiau mažiau), dešimtkart (plg. dešimt kartų), dešimtsyk (plg. dešimt sykių), dievažin (plg. dievai žino), dusyk (plg. du sykius), dvidešimt (plg. dvi dešimtys), galbūt (plg. gali būti), gangreit (plg. gana greitai), kaipmat (plg. kaip matai), kaipsyk (plg. kaip sykis), kasdien (plg. kas dieną), kaskart (plg. kas kartą), kasmet (plg. kas metus), kasryt (plg. kas rytą), kasnakt (plg. kas naktį), kasvasar (plg. kas vasarą), kažkada (plg. kas žino kada), kažkas (plg. kas žino kas), kažkuris (plg. kas žino kuris), kažkur (plg. kas žino kur), kieksyk (plg. kiek sykių), keliasdešimt (plg. kelias dešimtis), kitądien (plg. kitą dieną), kitąkart (plg. kitą kartą), kitapus (plg. kitoje pusėje), kitąsyk (plg. kitą sykį), kitkas (plg. kitas kas), labanakt (plg. laba naktis), neilgtrukus (plg. neilgai trukus), maždaug (plg. mažiau daugiau), perpus (plg. per pusę), porąsyk (plg. porą sykių), šiąnakt (plg. šią naktį), šiandien (plg. šian (šią) dieną), šiemet (plg. šie metai), šiuokart (plg. šiuo kartu), tądien (plg. tą dieną), tuokart (plg. tuo kartu), tuomet (plg. tuo metu), turbūt (plg. turi būti), vakarryt (plg. vakar rytą), vakarnakt (plg. vakar naktį), visuomet (plg. visu metu), žūtbūt (plg. žūti būti).
Atkreiptinas dėmesys, kad sąaugos (suaugę žodžiai), kurių pirmuoju dėmeniu eina vienaskaitos galininkas ar daugiskaitos kilmininkas, rašomi su tų linksnių nosinėmis raidėmis, pvz.: anądien, anąkart, anąsyk, antrąkart, dienąnakt, kitąkart, pirmąkart, šiąnakt, šįryt, šįrytinis, šįmet, tądien, trečiąsyk, šiųdienis, šiųmetis.
Nesutrumpėję junginių ar samplaikų žodžiai rašomi atskirai, pvz.: aną dieną, aną kartą, anuo metu, bala žino, daug kartų, dešimt kartų, du sykius, dvi dešimtys, gali būti, gana greitai, kaip matai, kas dieną, kas kartą, kelias dešimtis, kitoje pusėje, šią dieną, šie metai, tą dieną, tuo metu, turi būti, vakar naktį.
Vienu žodžiu rašomos dviejų žodžių samplaikas primenančios dviskaitos formos, pvz.: abudu, abidvi, abidviem, anuodu, anųdviejų, anie(m)dviem, aniedu, aniedvi, judu, judviejų, judviem, judvi, judviejų, judviem, juodu, jie(m)dviem, jiedvi, jųdviejų, jo(m)dviem, mudu, mudviejų, mudviem, mudvi, mudviejų, mudviem, tuodu, tiedu, tųdviejų, tie(m)dviem, tiedvi, to(m)dviem, šiuodu, šiųdviejų, šie(m)dviem, šiedu, šiedvi, vienudu.
Atskirai rašomi vieną reikšmę turinčių samplaikų, sudarytų iš nesutrumpėjusių įvardžių, prieveiksmių ar dalelyčių, dėmenys, pvz.: bet kas, bet koks, bet kuris, bet kaip, bet kur, bet kada, kai kas, kai kuris, kai kur, kas nors, koks nors, kuris nors, kada nors, kaip nors, kur nors, kol kas, kur kas, kur ten, kaip tik, ką tik, ne ką geriau, šis tas, šioks toks, šiek tiek, šen ten, šiaip taip, šiaip jau, šiaip sau, tas pats, toks pat, tiek to, vis jau, vis tiek, vis tik, vis vien, kas kita, antra tiek, kita tiek, taip pat, ten pat, tuoj pat, kažin kada, kaži kur, net ir, taip ir, kas tik, ne tik, vos tik, šiaip sau, kur tau, ko čia, ko ten.
Vienu žodžiu rašomos suaugusios dalelytės ar įvardžiai, turintys bendrą reikšmę, pvz.: dėlto (reikšme „tačiau“), tiktai (reikšme „tik“), užtai (užtat, užtatai) (reikšme „todėl“), tuojau (reikšme „greit, netrukus“), tučtuojau (reikšme „labai greitai, tuojau pat“). Dėlto drauge gyventi smagiau. Dėlto jis atėjo. Jis daug skaito, užtat (užtai, užtatai) daug žino. Akis turi, užtai žiūri. Knyga tuojau buvo išversta ir išleista 36 kalbomis. Tuojau po pusryčių išėjome į miestą. Įsibrovėlis nepakluso reikalavimui tučtuojau išeiti. Motina liepė tučtuojau surasti mažąją Dovilę.
Atskirai rašomi žodžiai junginiuose, kai juos sudaro prielinksniai ir įvardžio tas linksnis (ar jį atstojanti forma) ir abu vartojami savo reikšme, pvz.: Reikalai gali žlugti dėl to, kad nesišypsote. Rūpinuosi sveikata, dėl to tris kartus per savaitę sportuoju. Dėl to nepirkau, kad pinigų neturėjau. Už tai mes visi jį gerbiame. Padėkojo pareigūnui už tai, kad nepaliko nelaimėje. Mes esame atsakingi ne vien už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome.
Dėlto (reikšme „tačiau“) dažniausiai vartojama su atskirai rašoma dalelyte vis, pvz.: Ir vis dėlto ji sukasi. Susitikimas vis dėlto įvyko. Svajonių darbas vis dėlto yra darbas.
Kol kas (reikšme „tuo tarpu, šiuo metu“) turi variantą kolei kas, tačiau bendrinėje kalboje pirmenybė teikiama prieveiksmiui kol, taip pat ir samplaikai kol kas.
Parengta pagal „LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBA. TAISYKLĖS, KOMENTARAI, PATARIMAI“, Vilnius, 2022 (parengė Rasuolė Vladarskienė ir Palmira Zemlevičiūtė)
