Aplinkos apsaugos skyrius informuoja, kad 2026 m. birželio 9 d. paimti prieš maudymosi sezono pradžią vandens mėginiai iš Utenos rajono savivaldybės vandens telkinių maudyklų –
2026 m. gegužės 4 d. Utenos rajono savivaldybės administracija su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė Invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir
2026 m. birželio 9 d. Utenos rajono savivaldybėje organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos: elektros
Įmokų už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą dydžiai
Vadovaujantis LR Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, komunalinių atliekų tvarkymo būtinosios sąnaudos turi būti perskaičiuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų pokyčius per praėjusius kalendorinius metus. Atsižvelgdama į UAB „Utenos komunalininkas“ pateiktus duomenis ir skaičiavimus, Utenos rajono savivaldybės taryba 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-98 „Dėl įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio Utenos rajono savivaldybėje nustatymo“ nustatė įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius Utenos rajono savivaldybėje, kurie taikomi nuo 2018 m. gegužės 1 d.
Utenos rajono savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, patvirtinta Utenos rajono savivaldybės tarybos 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. TS-415
Lengvatos už komunalinių atliekų tvarkymą
Lengvatos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą taikomos:
1.1. socialinės pašalpos gavėjams;
1.2. šeimoms ar vienam iš tėvų, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų amžiaus ir vyresnių pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
1.3. nekilnojamo turto savininkams, turintiems nekilnojamą turtą Mockėnų kaime, Utenos rajone.
Dėl lengvatų prašome kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių (Utenio a. 4, Utena) ar atitinkamą kaimo seniūniją.
Išsamiau : Utenos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. TS-352 (su vėlesnėmis redakcijomis).
UAB ,,Utenos komunalininkas“ eksploatuojama Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė
Rašės g. 4, LT-28197 Utena Tel.: +370 604 75 269
Darbo laikas:
I – 7.00 – 16.00 val.;
II-V – 7.00 – 19.00 val.;
VI – 7.00 -16.00 val.;
VII – nedirba.
Pietų pertrauka 11.00 – 11.45 val.
Atliekos priimamos iš fizinių asmenų.
UAB ,,Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ eksploatuojama Atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelė
Sąvartyno g. 5, Mockėnų k., Utenos r.; Tel.: +370 673 27819
Darbo laikas:
II-V – 9.00 – 18.00 val. (pietų pertrauka 12.00 – 13.00 val.);
VI – 8.00 – 17.00 val. (pietų pertrauka 13.00 – 14.00 val.);
VII ir I – nedirba.
Atliekos priimamos iš fizinių asmenų.
Aikštelės darbo laikas keičiasi priklausomai nuo metų laiko.
Daugiau informacijos apie renkamas atliekas ir nemokamai priimamus kiekius – https://uratc.lt/atlieku-priemimas/
Utenos rajono savivaldybės tarybai pritarus, 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su VšĮ „Žaliasis taškas“ dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti organizavimo Utenos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tokio pat pobūdžio bendradarbiavimo sutartis 2015 m. kovo 31 d. buvo pasirašyta ir su VšĮ „Gamtos ateitis“.
Bendradarbiavimo sutarčių tikslas – sudaryti galimybes Utenos rajono savivaldybės gyventojams bei kitiems komunalinių atliekų turėtojams naudotis pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis, sukurta infrastruktūra, skatinti atliekų turėtojus naudotis šia surinkimo sistema, mažinti tinkamų perdirbimui ar kitokiam panaudojimui tinkamų pakuočių atliekų patekimą į aplinką ir regioninį sąvartyną, užtikrinti nemokamą pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų turėtojų.
VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“
2014 m. vasario 10 d. pasirašyta sutartis dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo bei visuomenės informavimo ir švietimo Nr. S9-18, kurios neatsiejama dalis yra
2014 m. sausio 31 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-90 „Dėl VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ Utenos rajono savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų tvirtinimo“ patvirtintos Utenos rajono savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos.
2017 m. spalio 2 d. pasirašytas papildomas susitarimas Nr. S9 – 76, kurio neatsiejama dalis yra 2017 m. liepos 27 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-791 „Dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. AĮ – 90 „Dėl VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ Utenos rajono savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų“ keitimo“
2021 m. liepos 30 d. pasirašytas papildomas susitarimas Nr. S9 – 94, kurio neatsiejama dalis yra 2021 m. liepos 29 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-949 „Dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. AĮ – 90 „Dėl VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ Utenos rajono savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų“ pakeitimo“
2024 m. lapkričio 27 d. pasirašytas papildomas susitarimas Nr. S9 – 271, kurio neatsiejama dalis yra 2024 m. lapkričio 20 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-686 „Dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. AĮ – 90 „Dėl VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ Utenos rajono savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų“ pakeitimo“
Asociacija EEPA
2024 m. gruodžio 20 d. pasirašyta Sutartis Nr. S9 – 287 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemos Utenos rajono savivaldybės teritorijoje diegimo“, kurios neatsiejama dalis yra Asociacijos „EEPA“ diegiamos Utenos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos, patvirtintos 2024 m. gruodžio 16 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ–751 „Dėl asociacijos „EEPA“ Utenos rajono savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų tvirtinimo“.
Gamintojų ir Importuotojų Asociacija
2023 m. balandžio 11 d. pasirašyta Sutartis Nr. S9 – 84 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo bei visuomenės informavimo ir švietimo sistemos utenos rajono savivaldybės teritorijoje diegimo“, kurios neatsiejama dalis yra Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos diegiamos Utenos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios Baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo bei visuomenės informavimo ir švietimo Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais sistemos diegimo sąlygos, patvirtintos 2023 m. kovo 30 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ- 478 „Dėl Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos Utenos rajono savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų tvirtinimo“.
Utenos mieste įgyvendintas projektas „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Utenos rajone”. Projekto metu įrengti 198 pusiau požeminiai komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriai, kurie sumontuoti 32 komunalinių atliekų surinkimo aikštelėse.
Kiekvienoje komunalinių atliekų aikštelėje pastatyti konteineriai:
• 2 vnt., mišrioms komunalinėms atliekoms.
• 1 vnt., popieriui ir kartonui.
• 1 vnt., plastikui ir metalui.
• 1 vnt., stiklui.
• 1 vnt., biologiškai skaidžioms medžiagoms.
• 1 vnt., tekstilei (įrengti 6 aikštelėse iš 32).
Įgyvendinant projektą individualių namų valdoms nupirkta:
– 1305 rūšiavimo konteineriai, skirti biologiškai skaidžioms atliekoms;
– 2000 kompostavimo dėžių.
Kaip ir kiekvienais metais, šių metų rugsėjo 16–22 dienomis bus minima Europos judumo savaitė, kurios akcentas – „Diena be automobilio“. Europos judumo savaitės tikslas – skatinti žmones važiuoti viešuoju transportu ar dviračiu, paspirtuku, eiti pėsčiomis. Šių metų tema – judėk laisviau.
Europos judumo savaitei paminėti Utenos rajono savivaldybėje vyks renginiai, kuriuos organizuos Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Utenos rajono švietimo įstaigos, Utenos rajono savivaldybės administracija (daugiau informacijos rasite Utenos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje adresu www.utena.lt).
Rugsėjo 22 d. 15 val. Utenos rajono savivaldybės administracija kartu su Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru kviečia Utenos miesto gyventojus ir svečius jungtis prie akcijos „Diena be automobilio“ ir dalyvauti kasmetiniame dviračių žygyje (daugiau informacijos rasite Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetinėje svetainėje adresu https://www.utenavsb.lt).
Taip pat šią dieną, rugsėjo 22-ąją, kviečiame palikti automobilį kieme ir Utenos mieste važiuoti nemokamai UAB ,,Utenos autobusų parkas“ transporto aptarnaujamais maršrutais.
GYVŪNŲ LAIKYTOJAI PRIVALO:
Už netinkamą gyvūno augintinio priežiūrą, elgesį ar kitų pareigų nevykdymą taikoma administracinė, civilinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Asmenys privalo pasirūpinti arba pranešti Utenos gyvūnų mylėtojų draugijai, Utenos rajono savivaldybės administracijai, apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius, bepriežiūrius gyvūnus, taip pat pranešti kompetentingoms institucijoms apie jam žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejus.
Pagrindinės gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių nuostatos
Draudžiama su savimi turėti ir vestis gyvūnus į vaikų žaidimų aikšteles, sporto aikštynus, stadionus, kapines ir paplūdimius.
Draudžiama, maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, o viešose maudyklose – maudymosi sezono metu (išskyrus Utenos r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytas paplūdimių ir poilsiaviečių maudyklų zonas, skirtas lankytis su gyvūnais).
Augintinių maudyklos yra prie Utenos tvenkinio, Vestuvių g., Utenos m.; prie Dauniškio ežero, Papievių g., Utenos m.; prie Vyžuonaičio ežero, Ežero g. Utenos m., prie Ilgio ežero, Antalgės k., Leliūnų sen.; prie Dusyno ežero, Šiaudinių k., Vyžuonų sen.; prie Labės ežero, Tauragnų sen.
Draudžiama, paleisti miške šunį be antsnukio, o antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas už pavadėlio.
Gyvūnų augintinius vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės esantys lifte.
Šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse. Šuo gali būti be pavadėlio ir antsnukio, jeigu šuns laikytojas užtikrina, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės. Kitais atvejais šunis rekomenduojama vedžioti laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Utenoje gyvūnų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė yra Krašuonos parke, Aukštakalnio pušynėlyje, Vyturių mikrorajone, Vyžuonos parke.
Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną Utenos gyvūnų mylėtojų draugijai (J. Basanavičiaus g. 118, tel. Nr. +370 612 329 62).
UTENOS RAJONO GYVŪNŲ MYLĖTOJŲ DRAUGIJA
Adresas: Taikos g. 77-18, 28164 Utena (tik korespondencijai)
J.Basanavičiaus g.118, 28214 Utena (veiklos adresas)
Internetinė svetainė: www.gyvunugloba.com
Darbo valandos: I – VII (įskaitant ir švenčių dienas) nuo 8 iki 16 val.
Utenos rajono savivaldybės administracija yra pasirašiusi paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį su Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija dėl bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinosios globos. Jų veikla apima ne tik gyvūnų gaudymą, bet ir laikiną gyvūnų globą, grąžinimą savininkams, naujų savininkų paiešką, gydymą, ženklinimą, lavonų surinkimą ir utilizavimą.
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija teikia šias paslaugas:
TELEFONAI:
Aplinkos ministerija yra pasirašiusi sutartį dėl laukinių gyvūnų globos priemonių, kurias iš dalies finansuoja ministerija, su Lietuvos gyvūnų globėjų asociacija. Apie sužeistus, nusilpusius ar ligotus laukinius gyvūnus ir paukščius, kuriuos būtina gydyti ar globoti, gyventojai gali pranešti Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijai tel. Nr. +370 686 448 28. Šiuo telefonu galima skambinti bet kuriuo paros metu. Specialistai patars, kaip elgtis su rastu sužeistu laukiniu gyvūnu, o jeigu reikės pagalbos – atvykę paims šį gyvūną ir juo pasirūpins.
Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5.
I. KOVINIŲ ŠUNŲ VEISLĖ
1. Amerikiečių pitbulterjeras
II. PAVOJINGŲ ŠUNŲ VEISLĖS
1. Amerikiečių Stafordšyro terjeras. 2. Stafordšyro bulterjeras. 3. Amerikiečių buldogas. 4. Argentinos dogas. 5. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas). 6. Kangalas (Turkų aviganis). 7. Kaukazo aviganis. 8. Pietų Rusijos aviganis.
1. Daugailių seniūnija
Prie Alaušo ežero (Maneičiai)
2. Leliūnų seniūnija
Prie Vidinksto ežero (Pakalniai)
Prie Ilgio ežero (Antalgė)
Prie Leliūnų parko tvenkinio (Leliūnai)
3. Saldutiškio seniūnija
Prie Aiseto ežero (Paaisetė)
Prie Aiseto ežero (Antakalnis)
Prie Aiseto ežero (Pajuodenė)
Prie Pakaso ežero (Kirdeikiai)
Prie Lamėsto ežero (Antalamiestė)
4. Sudeikių seniūnija
Prie Alaušo ežero (Sudeikiai)
Prie Rašio ežero (Sirutėnai)
5. Tauragnų seniūnija
Prie Labės (Tauragnai)
Prie Labės ežero (Tauragnai)
Prie Klykių ežero (Klykiai)
Prie Tauragno ežero (Tauragnai)
6. Utenos seniūnija
Prie Nemeikščių tvenkinio (Nemeikščiai)
Prie Biliakiemio tvenkinio (Biliakiemis)
Prie Kernadeto ežero (Kvykliai)
7. Užpalių seniūnija
Prie Šventosios upės (Kaniūkai)
Prie Šventosios upės (Užpaliai)
Prie Šventosios upės (Užpaliai)
8. Vyžuonų seniūnija
Prie Balčio ežero (Vyžuonos, urėdijos)
Prie Dusyno ežero
Prie Vyžuonų tvenkinio
Prie Lukno ežero (Galeliai)
8. Utenos miesto seniūnija
Prie Vyžuonaičio ežero
Prie Vyžuonaičio ežero
Prie Dauniškio ežero
Prie Dauniškio ežero
Prie Dauniškio ežero
Prie Utenos miesto tvenkinio (Klovinių)
Prie Utenos miesto tvenkinio (Šaltupys)
Eil. Nr. | Pareiškėjas | Projekto pavadinimas | Finansuojamas/nefinansuojamas |
1. | Juridinis asmuo | Utenos rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimas Utenos rajone | Finansuojamas |
2. | Fizinis asmuo | El piemens generatorių atnaujinimas Mindaugo Kinderio ūkyje | Finansuojamas |
3. | Fizinis asmuo | Kultūrinių lazdynų sodmenų ploto nuo medžiojamųjų gyvūnų apsauginės tvoros įrengimas | Finansuojamas |
Eil. Nr. | Pareiškėjas | Projekto pavadinimas | Finansuojamas/nefinansuojamas |
1. | Juridinis asmuo | Utenos rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimas Utenos rajone | Finansuojamas |
2. | Fizinis asmuo | Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimas | Finansuojamas |
3. | Fizinis asmuo | Avių apsauga nuo vilkų | Finansuojamas |
4. | Fizinis asmuo | Šermukšnių sodo apsauga nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos | Finansuojamas |
Eil. Nr. | Pareiškėjas | Projekto pavadinimas | Finansuojamas/nefinansuojamas |
1. | Juridinis asmuo | Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimo Utenos rajone VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioniniame padalinyje | Finansuojamas |
2. | Fizinis asmuo | Apsauginės tvoros dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos | Finansuojamas |
3. | Fizinis asmuo | Gyvulių aptvaras apsaugai nuo vilkų | Finansuojamas |
4. | Fizinis asmuo | Apsauga nuo vilkų | Finansuojamas |
5. | Fizinis asmuo | Tvoros tvėrimas apsaugai nuo gyvūnų | Nefinansuojamas |
Eil. Nr. | Pareiškėjas | Projekto pavadinimas | Finansuojamas/nefinansuojamas |
1. | Juridinis asmuo | Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimo Utenos rajone VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioniniame padalinyje | Finansuojamas |
2. | Fizinis asmuo | Apsauginės tvoros dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos | Finansuojamas |
3. | Fizinis asmuo | Apsauginės elektrifikuotos tvoros dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos tvėrimas | Finansuojamas |
4. | Fizinis asmuo | Apsauga nuo vilkų | Finansuojamas |
5. | Fizinis asmuo | Bebraviečių ardymo darbai | Finansuojamas |
6. | Fizinis asmuo | Bebraviečių ardymo darbai ūkio dirbamuose žemės plotuose | Finansuojamas |
7. | Fizinis asmuo | Tvoros tvėrimas Luknių kaime | Finansuojamas |
Eil. Nr. | Pareiškėjas | Projekto pavadinimas | Finansuojamas/nefinansuojamas |
1. | Juridinis asmuo | Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimo Utenos rajone VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioniniame padalinyje | Finansuojamas |
2. | Fizinis asmuo | Apsauginės tvoros dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos | Finansuojamas |
3. | Fizinis asmuo | Gyvulių aptvaras apsaugai nuo vilkų | Finansuojamas |
4. | Fizinis asmuo | Bebraviečių ardymas | Finansuojamas |
5. | Fizinis asmuo | Bebraviečių ardymo darbai dirbamoje žemėje | Finansuojamas |
6. | Fizinis asmuo | Bebraviečių ardymas dirbamoje žemėje | Finansuojamas |
7. | Fizinis asmuo | Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimas | Nefinansuojamas |
8. | Fizinis asmuo | Tvoros tvėrimas Rukšėnų kaime | Finansuojamas |
Lietuvoje medžioklės plotai skirstomi į Medžioklės plotų vienetus (MPV), kurie turi būti vientisi ir atitikti tam tikrus reikalavimus, o jų ribos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, siekiant efektyvios ir tvarkingos medžioklės veiklos.
Utenos rajono savivaldybėje yra sudaryta Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši Komisija taip pat nagrinėja ir žemės sklypų savininkų pateiktus rašytinius sprendimus dėl medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype uždraudimo arba papildomų medžiojimo sąlygų nustatymo ar buvusio draudimo medžioti atšaukimo. Rašytinio sprendimo formą bei Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus galima rasti:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.963CA83C7045/asr
Iškilus klausimams galima kreiptis į Aplinkos apsaugos skyriaus vedėją Rositą Deveikienę (221 kab., Utenio a. 4, Utena arba tel. +370 389 61609, el. p. [email protected] )
Individualių nuotekų valymo arba nuotekų išsėmimo rezervuarų dalinis finansavimas
Utenos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-42 patvirtino individualių nuotekų valymo įrenginių arba nuotekų išsėmimo rezervuarų įrengimo dalinio finansavimo tvarkos aprašą. Šis tvarkos aprašas numato, kad Utenos rajono gyventojai (fiziniai asmenys), nuosavybės teise valdantys gyvenamuosius būstus tose vietovėse, kuriose nėra nuotekų tvarkymo infrastruktūros, gali pretenduoti į dalinį finansavimą, už planuojamą įsirengti individualų nuotekų valymo įrenginį arba nuotekų išsėmimo rezervuarą.
Išsamesnė informacija ir kvietimas teikti paraiškas daliniam finansavimui gauti bus skelbiami Utenos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje www.utena.lt
Kompensacijos už Požeminio vandens gavybos gręžinių įsirengimą
2024 m. gruodžio 19 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-387 „Dėl Požeminio vandens gavybos gręžinių įrengimo išlaidų dalinio kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Požeminio vandens gavybos gręžinių įrengimo išlaidų dalinio kompensavimo tvarkos aprašas. Šiuo tvarkos aprašu norima Utenos rajono savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų butų savininkams, kurie planuoja įsirengti požeminio vandens gavybos gręžinius dalinai kompensuoti patirtas išlaidas. Tvarkos aprašo tikslas – Utenos rajono daugiabučių namų gyventojams, įsirengusiems gręžinius, suteikti galimybę pasinaudoti daline kompensacija.
Išsamesnė informacija ir kvietimas teikti pašymus kompensacijai gauti bus skelbiami Utenos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje www.utena.lt
Gyventojai apie vandens kokybę ir atitekėjusių bei išleidžiamų teršalų parametrus informuojami UAB „Utenos vandenys” internetinėje svetainėje http://www.utenosvandenys.lt:
Vandens kokybės rodikliai
Nuotekų užterštumo matavimų rezultatai
Pranešimai
Paslaugų teikimo sąlygos ir numatomi sutarčių sąlygų pakeitimai
Sutartys su vartotojais sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo” patvirtintu „Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašu”, (TAR 2015-09-21, i. k. 2015-14024).
Standartinė sutartis
Informacija apie vandentiekio tinklų eksploatavimą, plėtrą ir investicijas skelbiama UAB „Utenos vandenys” internetinėje svetainėje (http://www.utenosvandenys.lt):
Veiklos sritys/vykdomi projektai
Informacija apie paslaugų kainas ir tarifus
Vadovaudamiesi Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 989 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo”, 4 punktu, informuojame, kad 2022 m. vidutinis Utenos rajono savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekis vienam gyventojui per mėnesį yra 1,75 m3. (Skaičiavimai atlikti UAB „Utenos vandenys”)
Nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių įmonių ir asmenų kontaktai:
Kęstutis Karnackas, individuali veikla (iš gyventojų), tel. (8 614) 19 035
Stanislovas Zakarauskas, individuali veikla, tel. (8 675) 99 903
UAB „Alvinta“ (iš įmonių), tel. (8 685) 12 411
UAB „Toi Toi Lietuva“ (iš įmonių), tel. (8 655) 75 869
UAB „Transigva“ (iš gyventojų), tel. (8 389) 61 815
UAB „Utenos komunalininkas“ (Utenos mieste), tel. (8 389) 63 800
UAB „Vidurys“ (iš įmonių), tel. (8 620) 30 333
Utenos rajono savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytojas yra UAB „Utenos komunalininkas” (2015 m. lapkričio 26 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-316 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkytojo skyrimo Utenos rajono savivaldybės teritorijoje”)
Informacija gyventojams apie paviršinių nuotekų tvarkymą Utenos mieste pateikiama UAB „Utenos komunalininkas” internetiniėje svetainėje http://utenoskom.lt
Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo pateikta paraiška 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos” priemonės 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas” iš ES struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti Utenos regiono projektų sąrašas Nr. 05.1.1-APVA-R-007-91 projektui „Paviršinių nuotekų tinklų ir jiems priklausančios infrastruktūros rekonstrukcija ir plėtra” vykdymui. Pagal šį projektą numatoma naujų paviršinių nuotekų tinklų statyba Ąžuolijos, Naujosios, Utenio, Vasaros gatvėse bei Dauniškio mikrorajone, planuojama įrengti 3 nuotekų valyklas, bei inventorizuoti ir teisiškai registruoti jau pastatytus paviršinių nuotekų tinklus.
Administruojant vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo veiklą savivaldybės teritorijoje, 2023 metais buvo vykdomi ir toliau tęsiami 3 (trys) dalinai ES lėšomis finansuojami investiciniai projektai:
1. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Utenos rajone (Jasonių k., II etapas);
2. Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba;
3. 250 kW saulės elektrinės statyba.
• Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Utenos rajone (Jasonių k. II etapas)“.
Projekto įgyvendinimo metu lėšos buvo skirtos šioms veikloms:
1 veikla. Naujų nuotekų ir vandentiekio tinklų Jasonių kaimui, Utenos rajone tiesimas.
Šia projekto veikla Jasonių kaime bei keturiose sodų bendrijose „Ąžuolas“, „Liepų“, „Berželis“, „Dobilas“ įvykdyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (nes vykdant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Utenos rajone (Jasonių k.)“ nebuvo apimtos visos teritorijos, kuriose reikalinga nauja infrastruktūra), atlikti nuotekų slėginės linijos nuo nuotekų siurblinės NS-7 iki Kupiškio pl. Utenos m. statybos darbai. Projekto metu pastatyta 2,37 km vandentiekio ir 3,317 km nuotekų tinklų, 2 nuotekų siurblinės bei visa vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra prijungta prie Utenos miesto aglomeracijos infrastruktūros, 153 gyventojams/87 būstams sudaryta galimybė prisijungti prie naujai pastatytų tinklų. Visi Rangos darbai yra baigti 2019 m. lapkričio mėn.
Nuo vandentiekio ir nuotekų tinklų pridavimo eksploatacijai, 83 būstai prisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, t. y. tapo UAB „Utenos vandenys“ vartotojais.
2 veikla. Esamų vandentiekio ir nuotekų tinklų inventorizacija Utenos mieste ir rajone;
Šia projekto veikla atliktos 189,0931 km senos statybos vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, esančių Utenos miesto, Utenos rajono savivaldybės gyvenviečių teritorijoje, pripažinimo ir įregistravimo nuosavybės teise procedūros.
3 veikla. Saldutiškio nuotekų valymo įrenginių statyba.
Šia projekto veikla suprojektuota 40 m3/d našumo nauja Saldutiškio nuotekų valykla, kuri užtikrina nepertraukiamą bei stabilų nuotekų valymo procesą ir nuotekų išvalymą iki reikalaujamų aplinkosauginių parametrų.
• Projektas „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“.
Projekto tikslas – sukurti reikiamus nuotekų dumblo apdorojimo technologinius pajėgumus Utenos regione. Šiam tikslui pasiekti numatyta pastatyti naujus Utenos dumblo apdorojimo įrenginius, kurie reikalingi galutiniam nuotekų dumblo sutvarkymui užtikrinti. Šiuose įrenginiuose bus apdorojamas Utenos nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas bei atvežtas dumblas iš kitų (Molėtų ir Anykščių) nuotekų valymo įrenginių. Įrengus kompleksinius dumblo džiovinimo – deginimo įrenginius, dumblas bus sudeginamas iki galutinio produkto – pelenų, o deginimo metu išsiskyrusi šiluminė energija bus panaudojama dumblo džiovinimo procesui užtikrinti.
Įvykdžius viešuosius pirkimus, 2019-03-14 buvo pasirašyta rangos darbų sutartis su jungtinės veiklos partneriais WTE „Wassertechnik GmbH“ ir UAB „Dzūkijos statyba“. Sutartis įsigaliojo 2019-07-24, LR aplinkos ministerijai skyrus papildomą finansavimą šiam projektui. 2023 m. spalio 20 d. darbai, numatyti rangos sutartyje baigti. Išduota perėmimo pažyma, prasidėjo pranešimų apie defektus laikas. Pastatyti nauji Utenos dumblo apdorojimo įrenginiai: tankinimo, pūdymo, sausinimo, džiovinimo – deginimo įrenginiai bei kita periferinė įranga perduoti eksploatacijai. 2023 m. gruodžio 15 d. išduotas Statybos užbaigimo aktas
• Projektas „250 kW saulės elektrinės statyba“.
Projekto įgyvendinimo metu įrengta 249,9 kW saulės elektrinė UAB „Utenos vandenys“ teritorijoje, adresu Vandenų g. 1, Naujasodžio k., Utenos r., kuria planuojama pasiekti 2047,60 t CO2e skaičiuojamąją ŠESD sumažinimo kiekį.
Vadovaujantis UAB „Utenos vandenys“ 2022-2025 metų veiklos planu, bei 2022-03-24 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-94 patvirtintu Utenos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu 2023 metais pagal gyventojų prašymus buvo pastatyta apie 35 m. vandentiekio ir 22 m. nuotekų tinklų.
Per 2023 metus prie įvairiais etapais pastatytų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungė: 80 naujų būstų prie vandentiekio tinklų, 83 būstų – prie nuotekų tinklų.
Primename Utenos rajono gyventojams, kad laikas suskubti ir įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką be jokių sankcijų.
Raginame nedelsti ir pasirūpinti gręžinių įteisinimu iki 2026 m. liepos 31 d., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas. Norint įteisinti gręžinį pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir užpildyti atitinkamos formos paraišką dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį. Dėl paraiškos pateikimo prašome kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių (Utenio a. 4, 327 kab., 221 kab., Utenoje ar tel. +370 389 59951, +370 389 61609, el. p [email protected] ).
Detalią informaciją, kaip įteisinti gręžinį, gręžinio duomenis įrašyti į Žemės gelmių registrą, galima rasti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje: https://lgt.lrv.lt/lt/konsultacijos/konsultuojame/pozeminio-vandens-gavybos-greziniu-legalizavimo-informacija/neiteisintu-individualiu-greziniu-registravimas/
Pasibaigus įteisinimui skirtam terminui ir neįteisinus Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio, asmuo, turintis nelegalų gręžinį privalės jį likviduoti, taip pat jam bus paskirta bauda. Todėl kviečiame nedelsti ir įteisinti turimus gręžinius.
Fiziniai ar juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, ketinančios įsirengti gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinį, turi raštu ar elektroniniu būdu, pasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateikti Utenos rajono savivaldybės administracijai, kai Utenos rajono teritorijoje planuojama įrengti gręžinį, nustatytos formos paraišką gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžiniui projektuoti. Paraišką požeminio gėlo vandens gavybos gręžiniui projektuoti galima pateikti tiesiogiai į savivaldybės administracijos priimamąjį (103 kab.), siųsti paraišką ir pridedamus dokumentus paštu, adresu Utenio a. 4, LT-28503 Utena, ar savivaldybės administracijos elektroninio pašto adresu [email protected]
Apie parengtą išvadą (teigiamą ar neigiamą) požeminio gėlo vandens gavybos gręžiniui projektuoti pareiškėjas informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais elektroniniu būdu ar nurodytu pašto adresu, arba esant pageidavimui tiesiogiai atvykus į savivaldybės administracijos 327 kab., adresu Utenio a. 4, Utena.
Teigiama savivaldybės administracijos išvada yra pagrindas gręžiniui projektuoti.
Pateikiami nustatytos formos Paraiškoje nurodyti pridėti dokumentai išvadai gauti:
1. Paraiška (nustatytos formos);
2. Žemės sklypo nuosavybę arba naudojimą pagrindžiančio dokumento kopija;
3. Žemės sklypo plano kopija;
4. Kitų susijusių dokumentų kopijos (nuotekų tvarkymas);
5. Įgaliojimas raštu, kai teikia paraišką įgaliotas asmuo.
Dėl išsamesnės informacijos apie išvados gavimą gręžiniui projektuoti procedūras galite kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių tel. +370 389 59951, +370 640 62343 arba el. p. [email protected]; [email protected].
Informuojame, kad 2026 m. kovo 9 d. 17.00 val. planuojamas Utenos rajono savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis. Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje ( Utenio a. 4), III aukšte.
Numatoma darbotvarkė:
Posėdį galima stebėti:
Utenos rajono savivaldybės YouTube kanale.
Informuojame, kad planuojamas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis, kuris vyks 2026 m. kovo 2 d. 17. 00 val. Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje ( Utenio a. 4), III aukšte.
Svarstomas klausimas: Gyventojo prašymas dėl eglių, augančių Aušros g. 34 B daugiabučio namo kieme, prie žemės sklypo, esančio Žalioji g. 9, Utenoje, pašalinimo.
Darbotvarkė: 16.15 val. prie Aušros g. 34 B, Utenos m., vyks medžių apžiūra, 17.00 val. vyks posėdis Tarybos posėdžių salėje. Posėdį bus galima stebėti Utenos rajono savivaldybės YouTube kanale.
Pridedama eglių vietos schema ir nuotraukos.
Želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos patenka į Utenos rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą (toliau – Programa).
2025 m. Utenos miesto ir rajono želdiniams įsigyti ir veisti, apželdinti (medžių, krūmų sodinukams ir gėlių daigams įsigyti, transportuoti, pasodinti ir prižiūrėti) Programoje buvo skirta 45999,00 Eur, 2025 m. gauta lėšų kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų –
48235,00 Eur. 2025 m. nepanaudotos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos bus naudojamos 2026 m.
2025 m. balandžio mėn. Utenos rajono savivaldybės administracijos seniūnijoms (Daugailių, Kuktiškių, Saldutiškio, Sudeikių, Užpalių, Utenos, Vyžuonų, Tauragnų, Leliūnų) buvo nupirkti krūmų ir medžių sodinukai (130 vnt.).
2025 m. gegužės mėn. iš UAB „Zarasų gėlės“ buvo nupirkti įvairių rūšių gėlių daigai (3673 vnt.), kurie perduoti Utenos rajono savivaldybės administracijos kaimiškoms seniūnijoms (Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, Saldutiškio, Sudeikių, Tauragnų, Utenos, Užpalių, Vyžuonų), o spalio mėn. nupirkti gėlių daigai ir svogūnėliai (1060 vnt.) Utenos, Vyžuonų, Daugailių ir Leliūnų seniūnijoms).
UAB „Utenos komunalininkas“:
-balandžio mėn. teikė žaliųjų zonų sodinimo ir priežiūros paslaugas Utenos miesto parkuose (Krašuonos, Dauniškio), Miesto sode, Laimės skvere, Krašuonos kvartale t.y. buvo pasodinti medžių sodinukai (18 vnt.) ir krūmų sodinukai (73 vnt.);
-gegužės mėn. teikė žaliųjų zonų sodinimo ir priežiūros paslaugas Utenio aikštėje, t.y. buvo pasodinti krūmų sodinukai (42 vnt.);
-rugpjūčio mėn. teikė žaliųjų zonų sodinimo ir priežiūros paslaugas Dauniškio kvartale t.y. buvo pasodinti medžių sodinukai (2 vnt.), krūmų sodinukai (248 vnt.) ir 45 m² daugiamečių gėlių;
-rugsėjo mėn. Dauniškio kvartale pasodinti medžių sodinukai (6 vnt.), krūmų sodinukai (241 vnt.);
-spalio mėn. buvo sodinama Aukštakalnio kvartale, pasodinti medžių sodinukai (6 vnt.), krūmų sodinukai (404 vnt.) ir 16 m² daugiamečių gėlių, Krašuonos parke ir Laisvės skvere pasodinti medžių sodinukai (18 vnt.);
– lapkričio mėnesį paslaugas teikė Dauniškio, Smėlio, Krašuonos kvartaluose, Dauniškio, Krašuonos parkuose, Krašuonos upelio pakrantėje, Klovinių tvenkinio poilsiavietėje, Užpalių g., Utenoje. Pasodinti medžių sodinukai (32 vnt.) ir krūmų sodinukai (67 vnt.)
2025 m. rugsėjo mėn. Utenos rajono savivaldybės administracijos seniūnijoms (Daugailių, Saldutiškio, Sudeikių, Užpalių) buvo nupirkti krūmų ir medžių sodinukai (122 vnt.), o spalio mėn. buvo nupirkti krūmų ir medžių sodinukai (149 vnt.) Vyžuonų, Tauragnų, Kuktiškių seniūnijoms.
Želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos patenka į Utenos rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą (toliau – Programa).
2024 m. Utenos miesto ir rajono želdiniams įsigyti ir veisti, apželdinti (medžių, krūmų sodinukams ir gėlių daigams įsigyti, transportuoti, pasodinti ir prižiūrėti) Programoje buvo skirta 13 987,00 Eur, iš jų atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos – 540,00 Eur.
2024 m. balandžio mėn. Utenos rajono savivaldybės administracijos seniūnijoms (Daugailių, Kuktiškių, Saldutiškio, Užpalių, Utenos, Vyžuonų, Tauragnų, Leliūnų) buvo nupirkti krūmų ir medžių sodinukai (134 vnt.).
2024 balandžio mėn. Utenos miesto parkuose (Krašuonos, Dauniškio), atskirose gatvėse, Laimės skvere, Krašuonos kvartale buvo pasodinti medžių sodinukai (2 vnt.) ir krūmų sodinukai (52 vnt.), įrengta gyvatvorė (48 m).
2024 m. gegužės mėn. buvo nupirkti įvairių rūšių gėlių daigai (2890 vnt.), kurie perduoti Utenos rajono savivaldybės administracijos kaimiškoms seniūnijoms (Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, Saldutiškio, Sudeikių, Tauragnų, Utenos, Užpalių, Vyžuonų), o rugsėjo mėn. (512 vnt.) gėlių daigų ir svogūnėlių Utenos, Vyžuonų, Daugailių ir Leliūnų, Tauragnų, Sudeikių seniūnijoms.
2024 m. spalio mėn. Utenos rajono savivaldybės administracijos seniūnijoms (Daugailių, Sudeikių, Utenos, Leliūnų, Kuktiškių,) buvo nupirkti krūmų ir medžių sodinukai (77 vnt.).
2024 m. lapkričio mėn. Utenos miesto parkuose (Dauniškio, Krašuonos, Vyžuonos), šalia konteinerinių aikštučių, šalia kapinių, Laimės skvere buvo pasodinta krūmų sodinukai (96 vnt.), medžių sodinukai (26 vnt.), įrengta gyvatvorė (47 m).
SVARSTYTA. Utenos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus prašymas įvertinti šalintinus medžius Užpalių gatvės atkarpoje nuo J. Basanavičiaus iki Statybininkų gatvės dėl vyksiančių Užpalių gatvės remonto darbų (pagal Darbo grupės parengtą šalintinų medžių sąrašą).
Darbo grupė parengė blogos ir nepatenkinamos būklės šalintinų medžių sąrašą Užpalių gatvės atkarpoje nuo J. Basanavičiaus iki Statybininkų gatvės, pagal kurį būtų šalinama 40 medžių. Komisijos nariai pritarė pasiūlymui papildomai išsaugoti 7 medžius.
IŠVADA. Siūlyti Savivaldybės vykdomajai institucijai priimti sprendimą išduoti leidimą kirsti 33 saugotinus blogos ir nepatenkinamos būklės medžius, įgyvendinant Užpalių gatvės remonto darbus Utenos mieste.
SVARSTYTA. Dėl UAB „Portum“ prašymo išduoti leidimą 45 medžių (beržų) kirtimui, pagal prekybos paskirties pastato J. Basanavičiaus g. 131, Utenoje, statybos projektą.. Komisijos nariai, atsižvelgdami į UAB „Portum“ prašymą kirsti medžius, į pateiktą projektą bei į tai, kad UAB „Portum“ sumokės atkuriamosios vertės mokestį, apželdins teritoriją, siūlo išduoti leidimą kirsti 43 saugotinus medžius (beržus).
IŠVADA. Siūlyti Savivaldybės vykdomajai institucijai priimti sprendimą išduoti leidimą kirsti 43 saugotinus medžius (beržus), įgyvendinant prekybos paskirties pastato J. Basanavičiaus g. 131, Utenoje, statybos projektą.
Ąžuolijos miškas prasideda 1,5 km į pietus nuo Utenos ir užima 305 ha plotą. Miškas tęsiasi apie 4,5 km iš šiaurės į pietvakarius. Šiaurės vakaruose jis ribojasi su dviem ežerais: Kigiu ir Kigeliu, o pietvakariuose – su Raudžio ežeru. Šiaurės vakarinį miško pakraštį kerta nereguliuotas Viešos upelis.
Ąžuolijos miške vyrauja šios medžių rūšys: ąžuolas, drebulė, eglė. Mažiau paplitę – liepa, uosis, beržas, juodalksnis ir kiti medžiai. Miške gana daug senų ąžuolų, ąžuolų kelmų ir stuobrių. Trake dominuoja gerai išsivystęs lazdynų ardas, veši guobų pomiškis. Žolinės dangos foninės rūšys: garšva, žibuoklė, krūmokšninė žliūgė, laiškenis, plautė, baltažiedė ir geltonžiedė plukė ir t.t. Pagal vyraujančių medžių ir žolių rūšis Ąžuolijos miškas priskiriamas sausgiriams. Kai kuriose vietose yra užlietų reljefo pažemėjimų, raistinio tipo žemapelkių. Bet tai šiam miškui netipiški biotopai. Šio ąžuolyno dalis 2001 metų Utenos rajono tarybos sprendimu paskelbta Ąžuolijos botaniniu zoologiniu Utenos rajono savivaldybės draustiniu, kuris užima 68,2 ha šio miško ploto. Taip pat draustinyje įrengtas Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas.
Utenos rajono savivaldybės saugomas Vyžuonų botaninis draustinis įsteigtas 2001 m. rugsėjo 27 d. Utenos rajono tarybos sprendimu. Šio draustinio plotas – 5,6 ha.
Vyžuonų botaninis draustinis yra šiaurės vakarinėje Utenos rajono dalyje,iš šiaurės pusės Šventosios ribojamo Vyžuonų šilo viduryje, Aukštaičių aukštumoje. Vyžuonų botaninio draustinio aplinkos kalvas sudarė ledynų tirpsmo vandens perplauti moreniniai dariniai, suskaidyti vandens latakų ir apskalauti laikinų ledynmečio ežerų vandens.
Daugiau kaip 90 procentų Vyžuonų botaninio draustinio teritorijos užima pelkės (vyrauja tarpinio tipo bei aukštapelkės, nedaug žemapelkių ir užpelkėję miškai). Likusią, nedidelę teritorijos dalį užima miškai, tarp kurių vyrauja užmirkę juodalksnynai bei pušynai. Draustinyje yra dviejų Europinės svarbos buveinių fragmentai: tai šaltiniuotos pelkės su retosiomis pelkinėmis uolaskėlėmis bei tarpinės pelkės. Būtina pabrėžti Vyžuonų botaninio draustinio bei jo aplinkos aukštą biotopų natūralumą.
Išlikusios pelkės yra visiškai pirmapradės, nepaveiktos jokios ūkinės veiklos, tikras perliukas ganėtinai urbanizuotame Vyžuonų – Užpalių krašto peizaže.
Raiškus draustinio aplinkos reljefas, įvairūs dirvožemiai ir skirtingi biotopai apsprendžia didelę augalų įvairovę labai mažame plote. Iš viso draustinyje buvo užregistruota apie trečdalis visų Lietuvos augalų (net 530 rūšių neįskaičiuojant samanų): Lietuvoje iš viso auga apie 1500 laukinės floros rūšių.
Vyžuonų botaniniame draustinyje buvo rasta net 13 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, 3 grybų bei 5 gyvūnų rūšys, dar dvi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys buvo aptiktos Balčio ežero pakrantėje. Didelė retųjų rūšių koncentracija labai mažame plote rodo išskirtinę teritorijos svarbą bioįvairovei.
Visi saugomi augalai draustinyje priklauso vos 2 ekologinėms grupėms. Tai pelkių bei miškų augalai. Aukštapelkėse bei tarpinio tipo pelkėse buvo aptikta didžioji dalis visų retųjų draustinio rūšių – net 10 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšių. Tai vienalapis gedutis, dvilapis purvuolis, Rusovo gegūnė, mažalapė saulašarė, pelkinė laksva, širdinė dviguonė, raudonoji gegūnė, baltijinė gegūnė dėmėtoji gegūnė, siauralapė gegūnė, nariuotoji ilgalūpė, taip pat Lietuvoje sparčiai nykstanti pelkinė uolaskėlė, liekninis švylys, kol kas į Lietuvos raudonąją knygą nepakliuvusi, bet Lietuvoje itin reta, nykstanti – smulkiauogė spanguolė. Siekiant išsaugoti visas minėtas saugomas rūšis, yra tik viena sąlyga – išsaugoti nepakitusias augavietes, nepakitusį drėgmės režimą.
Miškinguose pelkių pakraščiuose buvo aptiktos dvi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys. Užpelkėjusiame miške augantys orchidiniai augalai: širdinė dviguonė bei nariuotoji ilgalūpė.
Draustinyje aptiktos (po vieną augavietę) net trys, labai retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų rūšys: keturskiautis žvaigždinas, šakotasis sėdis bei šiurkštusis grybliežuvis.
Visos trys rūšys labai savitos, jų vaisiakūniai nebūdingos papėdgrybiams formos.
Nepaprastai vertinga augalija aptikta ir visiškai šalia draustinio esančioje hektaro dydžio tarpinio tipo pelkėje, kurioje 2002 metų vasarą buvo pastebėtos net 4 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos gegužraibinių šeimos augalų rūšys: baltijinė, raudonoji bei rusovo gegūnės bei vienalapis gedutis. Maža to, šios pelkės pakraštyje aptiktos dar 5 retos Lietuvoje augalų rūšys: į 1992 metų redakcijos Lietuvos raudonąją knygą įrašyta dryžuotoji monažolė, Lietuvoje labai reta, žinoma tik iš Biržų girios gležnoji viksva, Utenos rajone tik Nacionaliniame parke retai aptinkama kandidatė į Lietuvos raudonąją knygą šiaurinė linėja, Lietuvoje apyretis pelkinis skiautalūpis bei dar vienas apyretis gegužraibinių šeimos augalas – šliaužiančioji sidabriukė. Tiek vietiniu draustiniu paskelbta pelkė, tiek minėta hektaro ploto pelkutė su jas jungiančiu šaltiniuotu upeliu sudaro vieną gamtinį kompleksą.
Kitame Vyžuonų botaninio draustinio pakraštyje yra tos pačios pelkės tąsa. Šios pelkės viduryje yra nedidelė, beveik hektaro ploto plynė su labai savita aukštapelkių augalija. Čia yra gausi sparčiai nykstančios smulkiauogės spanguolės populiacija, gal būt, gausiausia šalyje.
Vyžuonų botaniniame draustinyje gausu ne tik augalų, įrašytų į Raudonąją knygą. Net 5 gyvūnai, sutinkami šiame draustinyje taip pat puikuojasi Raudonosios knygos sąrašuose, tai griežlė, švygžda, gervė, machaonas ir didysis auksinukas.
Pagal Sigučio Obelevičiaus parengtos „Utenos rajono Vyžuonų botaninio draustinio“ galutinės ataskaitos medžiagą parengė Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyrius
Varniškių liepa, buv. Varniškių IV k., Tauragnų sen.
Biliakiemio Puntukas – masyvus riedulys, savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas, esantis Biliakiemio kaime, Utenos seniūnijoje, Utenos rajone, apie 6 km į pietryčius nuo Utenos. Paskelbtas saugomu 2002 m. Riedulio fiziniai duomenys: ilgis – 5,85 m, plotis – 4,43 m, tūris 30,816461 kub. m.
2016 m. rugpjūčio mėnesį 3D skeneriu nustatytas Biliakiemio Puntuko dydis (informaciją parengė: Lietuvos geologijos tarnyba)
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai ištyrė geologinio paveldo objektą – riedulį, vadinamą Biliakiemio Puntuku. 2015 m. buvo nustatyta jį sudarančios uolienos sudėtis, atlikti sekliosios geofizikos (elektrotomografiniai) tyrimai. Utenos seniūnijos darbuotojų iniciatyva šių metų gegužę atkasus riedulį buvo galima tiksliau įvertinti jo dydį. Tačiau įprastais būdais galima išmatuoti tik apytiksliai, o tokių didelių netaisyklingos formos objektų tūrį įvertinti ypač sudėtinga.
Bendradarbiaujant su technologijas ir sprendimus tiekiančia įmone UAB „TPI Vilnius”, buvo atlikti antžeminiai skenavimo 3D lazeriniu skeneriu Faro Focus3D X130, aero fotografavimo su bepilote skraidykle ir fotogrametriniai darbai, kurie leido sukurti aukšto tikslumo ortofotografinį žemėlapį ir sudaryti riedulio erdvinį modelį. Rezultatas – tikslus riedulio antžeminės dalies dydis, o tai yra (apvalinant iki tikslumo centimetrais): ilgis 5,85 m, plotis 4,43 m, aukštis 3,07 m ir tūris 30,816461 kub. m. Forma yra artima aplygintai keturkampei prizmei. 
Riedulio skenavimas antžeminiu skeneriu
Riedulio vieta ortofotografiniame žemėlapyje
Riedulio vieta 3D žemės paviršiaus modelyje
Tai pirmas tikslingai atliktas geologinio paveldo objekto matavimas lazerine technika. Šiuos ir kitus duomenis numatoma panaudoti pritaikant šį riedulį lankymui ir kuriant informacinę aplinką.
Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas
Ąžuolijos miškas yra Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje. Pagal medynų sudėtį, kurioje vyrauja ąžuolai, drebulės, uosiai, liepos, tai – Vidurio Europos plačialapių miškų šiaurinio pozonio miškas. Bendras Ąžuolijos miško plotas 305 ha. Tai vienas iš trijų didesnių Utenos rajono ąžuolynų, užimantis 15% bendro visų miškų ploto. Apie 1/3 šių Ąžuolynų sudaro Ąžuolija. Šio ąžuolyno dalis 2001 metų Utenos rajono tarybos sprendimu paskelbta Ąžuolijos botaniniu zoologiniu savivaldybės draustiniu, kuris užima 68,2 ha šio miško ploto. Taip pat draustinyje įrengtas Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas.
Šis takas skiriamas moksleiviams nuo 5-6 klasių, gamtininkų būrelių nariams besidomintiems biologija, gamtosauga. Tako lankytojai supažindinami su seno lapuočių miško ir natūralaus upelio gamtine įvairove. Bendras tako ilgis ~ 2 km.
Vaikų ir jaunimo užimtumo centro ,,Fotografijos ir kino“ būrelio ir Utenos Aukštakalnio progimnazijos mokinų Ąžuolijos botaninio zoologinio draustino mokomojo gamtos tako nuotraukos (2021 m.).
Tako stotelių pavadinimai: Ąžuolynas, Kirtavietė, Senvagė, Nuošliauža ir bebrų užtvanka, Raguva, Grybai, Geniai, Upelis, Pusiasalis, Drevėtas ąžuolas. Pelėdos, Urvų kalnelis, Kinivarpų židinys, Gumbuotas ąžuolas, Geležinkelis, Šlapias juodalksnynas.
TAKO STOTELIŲ APRAŠAS:
1. Ąžuolynas
Plačialapių medžių (ąžuolų, uosių, liepų, guobų) miškas yra ūksmingas, pro tankias medžių lajas prasiskverbia mažai saulės šviesos. Todėl čia auga paunksnę mėgstantys žoliniai augalai: paprastoji garšva, miškinė notra, didžiažiedis katilėlis. Daugelis lapuočių miško augalų prisitaikę žydėti anksti pavasarį, kol medžiai dar nesulapoję. Iki vasaros pradžios, kol medžių lajos nesutankėję jie jau spėja subrandinti sėklas. Vasarą daugelio šių augalų lapai nunyksta. Tokie augalai vadinami efemeroidais. Tai rūteniai, baltažiedės ir geltonžiedės plukės, plautės, vištapienės. Anksti pavasarį žydi ir žibuoklės, kašubiniai vėdrynai, pavasariniai pelėžirniai.
2. Kirtavietė
Senovėje lietuviai didžiai gerbė ąžuolus ir šventais juos laikė. Kirsti ąžuolus kunigai šventais kirviais tegalėję. Medžius, tarp jų ąžuolus, lietuviai gerbė dėl kelių priežasčių: medis ir jo gyvenimas buvo gretinamas su žmogumi ir jo gyvenimu; medžiai buvę dvasių ir dievų buveinės; dėl medžių gydomųjų savybių; medžiuose gyvenę protėvių vėlės.
Tačiau dabar vis daugiau miškų iškertama. Pagrindinė kirtimų priežastis – medienos gavyba.
3. Senvagė
Kadaise šiais vingiais tekėjo Viešos upelis. Vėliau upė, ardydama krantą, prasigraužė tiesesnį kelią, palikusi stovinčio vandens senvages. Dabar čia – varlių, rupūžių ir tritonų nerštavietė, daugybės vandens vabzdžių buveinė.
4. Nuošliauža ir bebrų užtvanka
Nuošliauža – uolienų masės nuslinkimas šlaitu žemyn dėl sunkio jėgos; slenkančių uolienų masė.
Bebrą pamatyti nelengva, nes šis žvėrelis labai budrus, o veiklus tiktai vakare ir naktį. Lapuočių medžių žievė – bene svarbiausias bebro maistas. Žvėrelis slapstosi ir ilsisi urvuose, o kadangi čia vandens nedaug, bebras padarė užtvanką ir pakėlė jos lygį. Mat įėjimas į urvą paprastai būna po vandeniu.
5. Raguva
· Raguva tai dauba, klonis, loma su stačiais krantais;
· Pailgas sausas arba su laikina vandens tėkme klonis lėkštai įdubusiu dugnu, šlaitai dažnai apaugę krūmais, medžiais. Lietuvoje raguvos yra reliktinės formos, susidariusios tirpstant ir traukiantis ledynams;
· Gilus išneštas griovys ar giliai išvažinėtas kelias;
· Defliacinis klonis tarp kopų.
(„Aplinkos apsaugos terminų žodynas” 2000)
6. Grybai
Ąžuolijoje jau aptikta 10 grybų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą ir kasmet vis atrandama naujų retenybių.
7. Geniai
Ąžuolijoje galima aptikti 7 iš 9 Lietuvos geninių paukščių rūšių. Čia peri visos 4 margųjų genių rūšys, tarp jų retas baltnugaris genys, apyretis vidutinysis genys. Gyvena juodoji ir pilkoji meletos. Kiti Ąžuolijos miškui labai būdingi ir saviti uoksiniai paukščiai: grąžiagalvė, varnėnas (peri drevėse), bukutis, mėlynoji zylė.
8. Upelis
Upelio plotį nesunkiai išmatuosite rulete arvirve, gylį – kartimi arba meškere, o vidutinį srovės greitį pakankamai tiksliai nustatysite stebėdami plaukiančius pasroviui daiktus.
9. Pusiasalis
Sausuma, iš trijų pusių supama vandens.
(„Dabartinės kalbos lietuvių žodynas” 1993)
10. Drevėtas ąžuolas. Pelėdos
Drevės atsiranda medienos grybams (kempinėms) suardžius medieną. Dažnai medžiuose uoksus iškala geniai, meletos. Naminės pelėdos peri didelėse, plačiose drevėse.
11. Urvų kalnelis
Kai kurie žvėrys gyvena urvuose. Tai barsukai, lapės, mangutai, įvairiausi graužikai.
12. Kinivarpų židinys
Kinivarpa – tamsiai rudas arba juodas vabaliukas, graužiantis medieną.
13. Gumbuotas ąžuolas
Aplink šį ąžuolą miškas jau kartą buvo iškirstas, tačiau jis išliko ir dabar yra senesnis už daugelį aplinkui augančių medžių.
14. Geležinkelis
Čia žmogaus pakeista aplinka, tačiau ir joje galima aptikti daug įdomybių…
15. Šlapias juodalksnynas
Ąžuolijos miškas yra Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje. Bendras Ąžuolijos miško plotas 305 ha. Šio ąžuolyno dalis (68,2 ha) 2001 metų Utenos rajono tarybos sprendimu paskelbta Ąžuolijos botaniniu zoologiniu savivaldybės draustiniu. Draustinyje įrengtas Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas. Tako lankytojai supažindinami su seno lapuočių miško ir natūralaus upelio gamtine įvairove. Yra mažasis ir didysis takas. Pasukus mažuoju taku galima aplankyti 10 iš 15 stotelių, o žingsniuojant didžiuoju taku – visas stoteles.
Laumės valtis – riedulys, esantis Lygamiškio kaime, Užpalių seniūnijoje. Riedulio fiziniai duomenys: ilgis – 2,50 m, plotis – 1,95 m, aukštis – 1,10 m.
„…žmonės jį vadina Laumės akmeniu. Kai mėnesiena, čia šokdavę laumės. Kita legenda pasakoja, prie Genupio gulintis, vietinių vadinamas Laumės valtimi akmuo buvusi auksinė valtis…”
„Kur dabar Genupio kalnas, senų senovėj buvusi lyguma. Vienoj vietoj vakarais vis degdavusi ugnelė. Ale niekas nežinojo, ką tai reiškia. Netoli tos vietos gyveno vienas žmogus ir turėjo didelę šeimyną. Atėjęs anas vieną vakarą ton vieton ir sėdi. Po kiek laiko jam pasirodė senas senelis ir pasakė, kad čia dega užkeikti pinigai.
Jei anas išsikas tuos pinigus ligi gaidys užgiedos, tai pinigai busią jo. Jei nepaspės, tai pavirs akmeniu… Žmogelis nutarė pamėginti savo laimę. Kitą vakarą susivadino visus savo sūnus ir išėjo kasti pinigų. Kasė, kasė beveik ligi vidurnakčio, privertė didžiausius kalnus žemių. Jau beveik pasiekė ir pinigų skrynią, ale ėmė ir susiginčijo, katram daugiau teks. Čia ir gaidys užgiedojo. Taip jie ir pavirtę akmenimis. Tai ir stovi jų supiltas kalnas, o prie jo vienas didelis akmuo ir keli mažesni – tėvas su gobšuoliais sūnumis.”
(Stanislovas Balčiūnas, Vanda Kuliešienė „Užpaliai mūsų svajonių kraštas” 1999 m.)
Varniškių šaltinis yra Varniškių kaimo apylinkėse, Tauragnų seniūnijoje.
Šis hidrogeologinis objektas unikalus tuo, kad prasideda vandens išplautoje daubelėje (2,0×1,5 m), kurios dugne smėlis „verda”, kunkuliuoja, lyg dideliame puode.
Laumės akmuo yra Žiezdrių kaime, Tauragnų seniūnijoje. Fiziniai duomenys: ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Ant akmens ryškiai matomas laumės atvaizdas.
„…Prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Tai šitą akmenį ir vadina Laumiakmeniu.”
(Leonora Buičenkienė „Utenos krašto padavimai” 1996 m.)
Žiezdrių akmuo yra Žiezdrių kaime, Tauragnų seniūnijoje. Riedulio fiziniai duomenys: ilgis – 2,53 m, plotis – 1,95 m, aukštis – 1,65 m. Viename šone turi atspaudą, vadinamą velnio pėda.
„… Prieš daugelį metų čia buvęs didelis miškas. Buvusi didžiulė audra. Audros metu išlaužė medžius, griuvo didžiuliai ąžuolai. Bėgęs velnias, kuris ir įmušęs į akmenį pėdą.”
„…Akmeny yra duobelė – pėda, kurią būk velnias įspaudęs. Po lietaus pilna vandens. Moterys, grįždamos iš lauko karves pamelžusios ar šieną grėbusios, rugius pjovusios, užsuka prie velnio pėdos, pasitriną sopamas vietas ir išgyja. Tas pėdas palikęs tada, kai velnias vijęs švedų kariuomenę. Atsistojęs ant akmenio ir palikęs paminklą ligi pasaulio pabaigos.”
(Leonora Buičenkienė „Utenos krašto padavimai” 1996 m.)
