Primename, kad nuo šių metų liepos 1 d. galima teikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams 2026-2027 mokslo metams. Mokiniams gali būti teikiamos dvi paramos rūšys:
Nuo š.m. birželio 1 d. įsigalioja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais piniginė socialinė parama bus taiklesnė, labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms,
Nuo š.m. birželio 1 d. keičiasi LR išmokų vaikams įstatymas. Pagrindiniai pasikeitimai: Išmoka vaiko priežiūrai. Išplečiama išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis
Teisės aktai, reguliuojantys administracinės paslaugos teikimą
Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymas
LR Socialinių paslaugų katalogas
Maksimalūs socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugų išlaidų finansavimo Utenos rajono savivaldybės gyventojams dydžiai , patvirtinti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. TS-427 „Dėl maksimalių socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugų išlaidų finansavimo Utenos rajono savivaldybės gyventojams dydžių nustatymo“
Maksimalūs socialinės globos išlaidų finansavimo Utenos rajono gyventojams dydžiai, patvirtinti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. TS- 25„Dėl maksimalių socialinės globos išlaidų finansavimo Utenos rajono gyventojams dydžių nustatymo“
Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos visiems asmenims (visoms šeimoms) ir (ar) bendruomenėms, siekiantiems (siekiančioms) stiprinti asmens (šeimos) gebėjimą savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir asmens (šeimos) dalyvavimą visuomenės gyvenime, stiprinti bendruomenės socialinį aktyvumą ir skatinti bendruomenės socialinę įtrauktį, taip pat stiprinti asmens (šeimos) žinias ir ugdyti jo (jos) įgūdžius, kad ateityje būtų išvengta galimų socialinių problemų ir socialinės rizikos atsiradimo.
Utenos rajono savivaldybėje prevencines paslaugas organizuoja ir teikia:
6.1. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras – potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieška; kompleksinės paslaugos šeimai, bendruomeninių šeimos namų paslaugos, organizuojant kompleksines paslaugas šeimai, sociokultūrinės paslaugos, informavimas, adresu Vaižganto g. 50-1, Utena, el. paštas [email protected], tel. Nr. +370 389 61623
6.2. Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro Atvirasis jaunimo centras – atvirojo darbo su jaunimu, sociokultūrinės paslaugos, informavimas, adresu Lauko g. 19A, Utena, el. paštas [email protected], tel. Nr. +370 389 61690;
6.3. Utenos rajono socialinių paslaugų centro Senjorų dienos centras „Sūkurys“ – sociokultūrinės paslaugos, informavimas, adresu Maironio g. 12, Utena, el. paštas [email protected], tel. Nr. +370 623 83035.
Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras, atlikdamas bendruomeninių šeimos namų funkcijas, organizuoja, o prireikus ir teikia asmeniui (šeimai) kompleksines paslaugas šeimai.
Prevencinių socialinių paslaugų teikimą reglamentuoja:
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, įteisintas socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų akreditavimas, todėl gali būti teikiamos tik akredituotos socialinės priežiūros ar laikino atokvėpio paslaugos. Finansavimo šaltinis – valstybės ir / ar savivaldybės biudžeto lėšos.
Socialinę priežiūrą ir laikino atokvėpio paslaugą teikia socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas, ir socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, kurie atitinka socialinių paslaugų srities darbuotojams LR Socialinių paslaugų įstatyme nustatytus išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus.
Socialinių paslaugų teikėjų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti socialinei priežiūrai ir laikino atokvėpio paslaugai keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge.
Socialinių paslaugų teikėjams suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir (ar) akredituotą laikino atokvėpio paslaugą. Socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys veikia individualiai (vykdo individualią veiklą).
Akredituojamoms socialinės priežiūros paslaugoms priskiriamos:
Daugiau informacijos apie paslaugų akreditavimą rasite Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje Socialinės priežiūros paslaugų akreditacija – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (lrv.lt)
Papildomą informaciją pareiškėjams teikia Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Olga Bartaškienė, Utenio a. 4, Utena, 104 kab., tel. +370 389 43531, el. paštas [email protected]
Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymas (socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų teisinis reglamentavimas)
LR Socialinių paslaugų katalogas (socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų turinys)
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. A1-622 „Dėl socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugos akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų prašymo, deklaracijos ir pateikiamų dokumentų formos)
Atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas ir teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Atvejo vadybos tikslas yra rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri netik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, jo interesus.
Utenos rajono socialinių paslaugų centras koordinuoja atvejo vadybos procesą, teikia socialines paslaugas ir kitokią pagalbą šeimai Utenos rajono savivaldybės teritorijoje. Daugiau informacijos >>>
Utenos rajono savivaldybės teritorijoje 2024 metų gruodžio 31 d. gyveno 3280 asmuo su negalia, iš jų, 251 vaikas su negalia. Dalis jų turi judėjimo, regos, proto ar psichikos sveikatos sutrikimus, todėl fizinės aplinkos pritaikymas yra būtina sąlyga atkurti asmens su negalia fizinį, dvasinį ir ekonominį savarankiškumą.
Būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymas asmenims su negalia vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 „Dėl Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašu.
Šiai priemonei įgyvendinti 2024 metais iš Utenos rajono savivaldybės biudžeto panaudota 89,6 tūkst. Eur, iš valstybės biudžeto – 69,2 tūkst. Eur. Pilnai pritaikyti 7, iš dalies – 2 būstai asmenims su negalia. Pritaikant gyvenamąją aplinką atlikti sanitarinių mazgų pertvarkymo darbai, vietoj vonios įrengiant dušą, įrengtos nuovažos, takai, palengvinant asmenims su negalia, judantiems neįgaliojo vežimėliu, patekimą į vidų ir lauką, atliekami kiti būsto pritaikymo darbai atsižvelgiant į asmens poreikius. 2025 m. sausio 1 d. būsto pritaikymo asmenų su negalia eilėje laukė 27 asmenys, iš Utenos rajono savivaldybės biudžeto skirta 100,0 tūkst. Eur, iš valstybės biudžeto – 86,9 tūkst. Eur. Planuojama 2025 m. pritaikyti 10 būstų. Norėtųsi būsto pritaikymo darbus vykdyti žymiai didesniam asmenų skaičiui, bet tai priklauso nuo skirtų lėšų ir nuo reikalingų atlikti darbų apimties, statybos, remonto kainų, atsižvelgiant į kiekvieno asmens poreikius ir teisės aktų reikalavimus.
Šiuo metu Utenos rajono savivaldybėje eksploatuojamas ir prižiūrimas 21 liftas (keltuvas), mobilus kopiklis, skirti asmenims su negalia.
Skiriamas lėšas galima panaudoti pritaikant tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, o keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą ar iš dalies pritaikytą, pvz., kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas, gali būti padengiamas kainų skirtumas.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys su negalia,
jeigu jie nėra įrašyti į savivaldybės ar valstybės eilę ilgalaikei socialinei globai gauti arba negauna ilgalaikės socialinės globos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje socialinės globos įstaigoje, arba negauna paliatyviosios pagalbos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje įstaigoje, ir kuriems nustatytas:
• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir asmuo turi judėjimo sutrikimų;
• arba judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis;
• arba individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) dėl psichikos ar proto negalios;
• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) dėl regos sutrikimo.
Sudarant būsto pritaikymo eilę, prioritetas teikiamas:
• asmenims iki 18 metų;
• asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir kuriems paskirtos dializės procedūros;
• asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas;
• dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis. Prie dirbančių asmenų priskiriami ir tie, kurie vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą ir (ar) pagal individualios veiklos pažymą ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki prašymo pateikimo;
• asmenims, naudojantiems aktyvaus tipo vežimėlį ar vežimėlį, skirtą tetraplegikui, ar elektrinį vežimėlį.
Pakartotinai tam pačiam asmeniui būstas gali būti pritaikomas Komisijos sprendimu šiais atvejais:
– jei asmeniui buvo skirtas laiptų kopiklis ir (arba) asmeniui dėl pasikeitusios sveikatos būklės reikalingi papildomi būsto pritaikymo darbai;
– jei asmuo įsigijo naują būstą, kuris nuosavybės teise priklauso jam, arba asmeniui yra išnuomotas savivaldybės būstas (socialinis arba iš savivaldybės nuomojamas būstas), jei prieš tai jam buvo pritaikytas būstas, kuris nuosavybės teise priklausė atstovui;
– jei asmeniui buvo įrengtas keltuvas (liftas) (įskaitant ir tuos atvejus, kai keltuvo (lifto) įrengimą organizavo pats asmuo ar atstovas), tačiau keltuvo (lifto) techninę priežiūrą atliekančiai įmonei nustačius ir raštu pateikus išvadą, kad keltuvas (liftas) netinkamas naudoti.
Sprendimą dėl pakartotinio būsto pritaikymo, jei pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos asmens socialiniam gyvenimui (pavyzdžiui, asmeniui likus gyventi būste vienam, persikėlus gyventi į kitą būstą dėl pasikeitusios darbo vietos), priima Komisija, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis suderinusi su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra):
– būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai būstas yra nebaigtos statybos (jo baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų);
– būstas nuosavybės teise turi priklausyti asmeniui, kuris kreipėsi dėl būsto pritaikymo, ar atstovui, ar kitam fiziniam asmeniui, ar savivaldybei (socialinis arba iš savivaldybės nuomojamas būstas);
– būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. Ši nuostata netaikoma, jei pritaikant būstą asmeniui yra perkami tik mobilūs keltuvai ir (ar) laiptų kopikliai ir (ar) mobilios techninės pagalbos priemonės (mobilios vonios ir mobilūs tualetai);
– būsto savininkas arba butų ir kitų patalpų savininkai atskiru raštišku sutikimu sutinka, kad jam (jiems) priklausantis būstas būtų pritaikomas neįgaliojo poreikiams;
– dėl daiktinės teisės į būstą, šių teisių suvaržymo nėra iškelta byla (pavyzdžiui, dėl arešto, nuosavybės nustatymo ir kt.), išskyrus atvejus, kai yra patvirtinta būsto naudojimosi tvarka ir gautas kreditoriaus leidimas ir (ar) būsto bendraturčių sutikimai dėl būsto pritaikymo;
– būstas baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti;
– jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui;
– būstas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;
– būstas nėra nuomojamas (išskyrus socialinį ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą).
Būsto pritaikymo darbų organizavimo būdai:
– savivaldybės administracija organizuoja visus būsto pritaikymo darbus, kai prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą;
– asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą. Jei asmuo ar atstovas savarankiškai organizuoja tik dalį būsto pritaikymo darbų, likusią būsto pritaikymo darbų dalį organizuoja savivaldybės administracija;
– asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą. Jei asmuo ar atstovas savarankiškai organizuoja tik dalį būsto pritaikymo darbų, likusią būsto pritaikymo darbų dalį organizuoja savivaldybės administracija, kai asmeniui prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą;
– skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija (toliau – kompensacija), jei asmuo ar atstovas parduoda asmens specialiesiems poreikiams nepritaikytą būstą ir perka visiškai arba iš dalies asmens specialiesiems poreikiams pritaikytą būstą. Kompensacija asmeniui ar atstovui išmokama.
Dėl būsto pritaikymo asmuo su negalia ar jo atstovas gali pateikti prašymą Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriui. Kartu su prašymu pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, dokumentas, pagrindžiantis, kad asmeniui turi būti teikiamas prioritetas, laisvos formos rašytinis būsto savininko sutikimas leisti pritaikyti jam nuosavybės teise priklausantį būstą, jei prašoma pritaikyti būstą asmeniui, kuris nėra to būsto savininkas, neįaliojo pažymėjimas ir kiti dokumentai, priklausomai nuo aplinkybių.
Prašymą ir dokumentus galima pateikti Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje, 118 k.
Informacija teikiama telefonu +370 389 61628.
Plačiau su Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo reikalavimais galima susipažinti
Prašymo forma
Informacija ruošiama
Globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Vaiko laikinoji globa – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje, atstovavimas jo teisėms ir teisėtiems interesams bei jų gynimas mokymo, gydymo, teisėsaugos ir kitose įstaigose. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi.
Globėjo pareigos: Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:
Kas gali tapti globėjais? Vaiko globėju gali tapti asmuo, sulaukęs 21 metų amžiaus. Pageidaujantis vaiką globoti jo artimas giminaitis globėju gali tapti sulaukęs 18 metų.
Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos ir (ar) socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam arba nuolatiniam globotojui, pagal poreikį teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą vaikui, budinčiam ir nuolatiniam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams vaiką grąžinant į šeimą.
Daugiau informacijos apie Globos centro teikiamas paslaugas rasite: https://www.gerovescentras.utena.lm.lt/index.php/lt-lt/paslaugos/globos-centras
Budintis globotojas
Budintis globotojas – asmuo, baigęs specialius mokymus ir pasirengęs iš karto priimti iš nesaugios aplinkos paimtą vaiką. Taip siekiama, kad vaikas patektų į šeimos aplinką, kurioje juo būtų tinkamai pasirūpinta.
Atlygis budinčiam globotojui:
Budinčiu globotoju galite tapti jei Jums jau 21, bet ne daugiau nei 65 metai. Jeigu jums 65 arba daugiau metų, galite globoti vaiką, ne jaunesnį nei 10 metų. Privaloma turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą.
Taikomi ir kiti svarbūs reikalavimai: privalote būti visapusiškai veiksnūs, nuo Jūsų niekada nebuvo atskirtas vaikas, Jums niekada nebuvo apribota tėvų valdžia arba nebuvo nutraukti vaiko globotojo įgaliojimai. Turite būti sveiki ir neturėti jokių kitų įstatymuose numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtumėte globoti vaikų.
Nuolatinis globotojas
Nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvos globos sistemoje pradėjo veikti nuolatinio globotojo institutas, kuriuo siekiama, kad kuo daugiau vaikų, likusių be tėvų globos, augtų šeimose.
Nuolatinis globotojas – fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.
Nuolatinis globotojas savo šeimoje prižiūri:
Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas ir nepilnamečių tėvų su vaiku (-ais).
Norintys tapti nuolatiniais globotojais privalo turėti bent vienerių metų vaikų globos patirtį bei su norimu prižiūrėti vaiku turi būti nesusijęs giminystės ryšiais. Privaloma turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą.
Atlygis nuolatiniam globotojui:
Kuo budintis globotojas skiriasi nuo nuolatinio globotojo?
Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje. Palyginimui, nuolatinis globotojas (rūpintojas) rūpinasi vaiku ilgiau nei 12 mėnesių (dažnai – iki pilnametystės).
Jeigu Jūs norite tapti globėju, įtėviu, budinčiu ar nuolatiniu globotoju turite kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių ir pateikti šiuos dokumentus:
Daugiau informacijos apie dokumentus ir jų pateikimą: https://vaikoteises.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vaiko-globa-ir-ivaikinimas/vaiko-globa-rupyba/kas-gali-ir-kaip-tapti-globejais-rupintojais
Dėl išsamesnės informacijos teikiamų paslaugų ir kitos pagalbos galite kreiptis į Utenos šeimos ir vaiko gerovės centrą, Vaižganto g. 50 – 1, Utena arba žemiau nurodytais kontaktais.
Globos koordinatoriai:
Modestas Norgėla, tel. +370 683 28699
Daiva Beikuvienė, tel. +370 615 59171
Eglė Kliukaitė, tel. +370 638 06622
El. p. [email protected]
Vaiko laikinoji priežiūra organizuojama vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu, – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą tiesiogiai (atvykę į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus 121 kabinetą), registruotu paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki norimos vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos, privalo pateikti:
1. rašytinį prašymą nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą pas vaiko giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui nuo vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos pagal nustatytą formą.
2. išrašą iš vaiko gimimo įrašo ar vaiko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (jeigu prašymas pateikiamas tiesiogiai savivaldybės administracijai, pateikiamas išrašas iš vaiko gimimo įrašo arba vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuris, padarius jo kopiją, grąžinamas prašymą pateikusiam asmeniui);
3. tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu prašymas pateikiamas tiesiogiai savivaldybės administracijai, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuris, įsitikinus prašymą pateikusio asmens tapatybe, jam grąžinamas);
4. asmens, galinčio laikinai prižiūrėti vaiką, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją;
5. dokumentus (arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas), įrodančius priežastis, dėl kurių vaikui prašoma nustatyti laikinąją priežiūrą (pvz.: gydymo įstaigos pateiktą pažymą, įdarbinimo, profesinės ar savanoriškos veiklos ne Lietuvos Respublikoje dokumentus (darbo sutarties, paslaugų teikimo sutarties kopijas, laišką, patvirtinantį įdarbinimą, komandiruotę, stažuotę arba dalyvavimą profesinėje ar savanoriškoje programoje ir jos trukmę patvirtinančio įsakymo kopijas, potvarkio, kvietimo kopijas ar kt.);
6. jei vaiko laikinąją priežiūrą prašo nustatyti ne jo tėvai, o kiti jo atstovai pagal įstatymą, – teismo sprendimo dėl vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopiją arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopiją (jei vaiko laikinoji priežiūra nustatoma ne vaiko tėvų, o kitų jo atstovų pagal įstatymą arba vieno iš šių atstovų pagal įstatymą prašymu, jie (jis) užpildo Prašymą dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu nustatymo ir jį pateikia vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai bei savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki norimos vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos.
Vaiko laikinoji priežiūra nustatoma Utenos rajono savivaldybės mero potvarkiu.
Išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, vaiko tėvai ar kiti atstovai ne vėliau kaip per 3 dienas raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikia Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui prašymą nurodydami vaiko vardą, pavardę ir gimimo datą, vaiko atstovų pagal įstatymą vardus, pavardes, gimimo datas, vaiką laikinai prižiūrėjusio asmens vardą, pavardę ir datą, nuo kurios vaiko atstovai pagal įstatymą perėmė vaiką.
Teisės aktas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. A1-974 „Dėl vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“
Prašymo forma( Pridedama)
Prašymus priima ir konsultuoja Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Inga Šakalienė, Tel Nr. +370 626 26018, el. paštas [email protected]
Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro skyriaus asmenų/šeimų, galinčių prižiūrėti, globoti (rūpinti), įvaikinti tėvų globos netekusį ar iš nesaugios aplinkos paimtą vaiką(-us) pritraukimo ir paieškos plano/programos 2024-2028 m., priemonių įgyvendinimo planas (pridedamas)
Šeimos kortelė garantuoja specialias lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas prekėms bei renginiams. Šeimos kortelės turėtojai įgyja galimybę naudotis vienkartinėmis ar daugkartinėmis kortelės partnerių nuolaidomis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Nuolaidų krepšelis bus nuolat kintantis.
Visos naujienos apie nuolaidas skelbiamos: https://seimoskortele.lt/
Informaciją apie socialinės paramos rūšis ir socialinio draudimo išmokas pagal gyvenimo atvejus: www.kasmanpriklauso.lt
Konsultacijos: Utenos r. savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Aušra Bučienė (el. p. [email protected], tel. +370 389 64032)
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A1-448 „Dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau – prašymas) pateikimo metu atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą jaunos šeimos apibrėžimą: jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 36 metų;
2) nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas visiškai veiksnus (išskyrus jaunos šeimos vaikus), ir jaunos šeimos vaikai (kaip jie apibrėžti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje) iki kreipimosi į savivaldybės administraciją dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius (būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turėtų / turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, buvo / yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turėtas / turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, buvo / yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų), laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą;
3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose;
4) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.
Subsidijos suteikiamos:
1. jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
2. jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 20 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
3. jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) du vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
4. jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ir daugiau vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.
Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo iki 36-erių.
Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).
Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta.
Dėl subsidijos suteikimo pagrindiniai žingsniai:
1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
2. Jauna šeima deklaruoja šeimos turtą VMI prie FM (forma FR0001 v. 01) ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai Utenos rajono savivaldybėje (Utenio a. 4, Utena).
3. Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu.
4. Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą dėl pažymos aktyvavimo.
5. Per keturis mėnesius nuo pažymos aktyvavimo jauna šeima su kredito davėju sudaro kreditavimo sutartį.
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.
Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi, tik kai pagal šią tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų. Didžiausią būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.
Pagal Registrų centro nustatytą 2022 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1970 eurų, į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija (jau peržiūrėjus ir įvertinus 20 proc. padidėjusią kvadratinio metro normatyvinę vertę) 827,40 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.
NEKILNOJAMOJO TURTO NORMATYVINĖS VERTĖS 2022 METAMS LIETUVOS MIESTUOSE, MIESTELIUOSE IR KAIMUOSE
Jauna šeima, imanti būsto kreditą pirmajam būstui pirkti arba būstui pirkti ir statyti, iki kreditavimo sutarties sudarymo dienos kredito davėjui, su kuriuo sudaro kreditavimo sutartį, privalo pateikti valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento pažymą, patvirtinančią, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perkamas būstas.
Jeigu pateiktoje pažymoje nurodoma, kad jaunos šeimos nariai su asmeniu, iš kurio perkamas būstas, susiję artimos giminystės ryšiais, kreditavimo sutartis nesudaroma.
PRAŠYMO PATEIKIMAS
Jauna šeima, pageidaujanti gauti finansinę paskatą, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją (toliau – savivaldybės administracija), pateikdama prašymą ir prašyme nurodytus dokumentus ar patvirtintas jų kopijas.
Prie prašymo papildomi dokumentai:
1. Nekilnojamojo turto registro išrašai apie kiekvieno jaunos šeimos nario nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą (savivaldybės administracija duomenis gauna iš Nekilnojamojo turto registro);
2. Prieš teikiant prašymą, jauna šeima Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikia šeimos turto deklaraciją (forma FR0001 v. 01); (šeimai deklaravus turtą, savivaldybės administracija duomenis gauna iš VMI prie FM);
3. Dokumentai ir duomenys, patvirtinantys, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (santuokos nutraukimo data, sutuoktinio ar vaiko (-ų) motinos arba tėvo mirties data), (savivaldybės administracija gauna duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro; įsiteisėjusį teismo sprendimą (-us) dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ir (ar) vaiko (-ų) gyvenamosios vietos nustatymo kartu su Prašymu pateikia pareiškėjas);
4. Vaiko (-ų) gimimo faktą patvirtinančius duomenis (savivaldybės administracija gauna iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Jei Lietuvos Respublikos gyventojų registrui šie duomenys nepateikti kartu su Prašymu juos pateikia pareiškėjas);
5. Įsiteisėjusį teismo sprendimą įvaikinti (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas);
6. Įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas);
7. Atstovavimą patvirtinantį dokumentą (įgaliojimą, sutartį) (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjo atstovas, jei jis teikia Prašymą);
8. Institucijos, atliekančios statinio ekspertizę, išvadą, kad nuosavybės teise turimas / turėtas būstas yra / buvo netinkamas gyventi (rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, projektuotojo išvadą, kad nuosavybės teise turimas / turėtas būstas yra / buvo netinkamas gyventi), išskyrus atvejus, kai nuosavybės teise turimas / turėtas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra / buvo fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų (kartu su Prašymu ją pateikia pareiškėjas; duomenis apie būsto nusidėvėjimą savivaldybės administracija gauna iš Nekilnojamojo turto registro);
9. Statybą leidžiantį dokumentą, nurodytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje, jeigu būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti imamas būstui statyti (jei statybą leidžiantis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas).
Informuojame, kad:
1) jauna šeima prašyme privalo pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms;
2) jeigu per keturis mėnesius nuo pažymos aktyvavimo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) jauna šeima su kredito davėju nesudaro kreditavimo sutarties, lėšų subsidijai gauti sumos rezervavimas SPIS automatiškai nustoja galioti ir jauna šeima dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gali kreiptis iš naujo;
3) jei savivaldybės administracija atsisako pareiškėjui suformuoti pažymą, nes panaudoti visi atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai teikti, pareiškėjo šeima pagal prašymo pateikimo datą įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą ir jos prašymas pakartotinai nagrinėjamas kitais kalendoriniais metais, jeigu iki tų kalendorinių metų sausio 15 d. ji atnaujina prašymą, patikslindama jame nurodytus duomenis, arba SPIS patvirtina, kad prašymo duomenys nepasikeitę;
4) finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavusios jaunos šeimos, norėdamos per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisti kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, privalo kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kredito davėjui subsidiją. Jei jauna šeima būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui nepraėjus 10 metų nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, ši jauna šeima, norėdama per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos už šį būsto kreditą įsigytą būstą perleisti kito asmens nuosavybėn, subsidiją privalo grąžinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai;
5) jauna šeima, grąžinusi subsidiją, raštu kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją dėl subsidijos grąžinimo patvirtinimo ir dėl žymos, apribojančios nuosavybės teisės į įsigytą būstą perleidimą, panaikinimo Nekilnojamojo turto registre.
Jauna šeima neprivalo grąžinti gautos subsidijos šiais atvejais:
1) nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis;
2) jeigu pasikeičia už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3) jaunai šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių;
4) šeimoms, kurios, nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos praėjus 5 metams, yra susilaukusios trijų ar daugiau vaikų ir nori po ne mažiau kaip 5 metų perleisti būstą kito asmens nuosavybėn, kad įsigytų didesnį būstą toje pačioje savivaldybėje.
PRAŠYMAS IŠDUOTI PAŽYMĄ DĖL FINANSINĖS PARAMOS
(Savivaldybės administracijos direktoriui teikiant popierinį prašymą dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo)
Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašas
Teisę gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją (toliau – kompensacija) turi jaunos šeimos , kurios visi šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančio būsto ir ne mažiau kaip 1 mėnesį Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą visa šeima arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir faktiškai gyvena Utenos rajono savivaldybėje.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal šeimos narių skaičių, mokant 50 Eur/mėn. vienam šeimos nariui Utenos mieste ir 40 Eur/mėn. vienam šeimos nariui Utenos rajone, taičiau kompensacija negali būti didesnė nei nurodyta nuomos sutartyje. Kompensacija mokama nuo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo skirti Kompensaciją priėmimo dienos iki vienerių metų. Imant paskolą būsto statybai, kompensacija gali būti mokama iki trejų metų, pateikus būsto nuomos sutartį ir būsto paskatos paėmimo patvirtinančius dokumentus.
Finansinė paskata pirmam būstui įsigyti teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančios jaunos šeimos apibrėžimą , ir jei kiekvienas jaunos šeimos narys ne mažiau kaip 1 mėnesį Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir faktiškai gyvena Utenos rajono savivaldybėje.
Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti ar statyti, taip pat pradinio būsto kredito įnašui padengti (toliau – finansinė paskata).
Teisę į finansinę paskatą turi jaunos šeimos, atitinkančios šiuos reikalavimus:
• prašymo teikimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi būsto registruoto nuosavybės teise;
• įsigyjamas pirmasis būstas Utenos rajono savivaldybės teritorijoje;
• turi įsigiję pirmąjį būstą arba užbaigę pirmojo būsto statybas teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės teritorijoje ne daugiau kaip prieš 6 mėnesius nuo prašymo finansinei paskatai pirmam būstui įsigyti pateikimo dienos. Administracijos direktoriaus sprendimu, Utenos rajono savivaldybės prašymų finansinei paskatai gauti vertinimo komisijos teikimu, praleistas 6 mėnesių terminas gali būti atnaujinamas, jeigu pripažįstama, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas negali būti atnaujinamas, jeigu nuo pirmojo būsto įsigijimo ar užbaigus pirmojo būsto statybas teisės aktų nustatyta tvarka praėjo daugiau nei vieneri metai.
Finansinė paskata skiriama:
• jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų, suteikiama finansinė paskata, kurios dydis –10 procentų Savivaldybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito pirmam būstui įsigyti ar statyti sumos, bet ne daugiau kaip 6 tūkstančiai Eur;
• jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama finansinė paskata, kurios dydis – 12 procentų Savivaldybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito pirmam būstui įsigyti ar statyti sumos, bet ne daugiau kaip 7 tūkstančiai Eur;
• jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama finansinė paskata, kurios dydis – 15 procentų Savivaldybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito pirmam būstui įsigyti ar statyti sumos, bet ne daugiau kaip 11 tūkstančiai Eur;
• jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama finansinė paskata, kurios dydis – 20 procentų Savivaldybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito pirmam būstui įsigyti ar statyti sumos, bet ne daugiau kaip 16 tūkstančių Eur.
Jeigu jauna šeima, gavusi nustatyto dydžio finansinę paskatą, įgyja teisę į didesnę nustatytą finansinę paskatą, jam suteikiama šių finansinių paskatų dydžių skirtumo papildoma finansinė paskata. Kreipimosi dėl papildomos finansinės paskatos metu jauna šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą.
Jaunos šeimos, atitinkančios nurodytus reikalavimus ir pageidaujančios gauti finansinę paskatą jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti, turi pateikti prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui dėl finansinės paskatos jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti ir visus reikalingus dokumentus:
1. jei siekiama gauti finansinę paskatą būsto kredito daliai apmokėti ar pradinio būsto kredito įnašui padengti – sutarties kopiją su kredito davėju, teikiančiu būsto kreditą pirmam būstui įsigyti, ar pažymą iš šios įstaigos, kad bus suteikta paskola;
2. jei būsto kreditas pirmam būstui įsigyti suteikiamas būsto statybai teisės aktų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą ir (ar) statybos užbaigimo dokumentus ir žemės sklypo dokumentus;
3. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
4. prireikus – kitus dokumentus, įrodančius teisę į finansinę paskatą pirmam būstui įsigyti;
5. gavus valstybės teikiamą finansinę paskatą – sutartį su kredito davėju, suteikusiu būsto kreditą pirmam būstui įsigyti ir kredito davėjo išduotą dokumentą, kuriame turi būti nurodyta išmokėta valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma ir data;
6. jei būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti suteikiamas būsto statybai – sutartį su kredito davėju, suteikusiu būsto kreditą pirmam būstui statyti, būsto statybos užbaigimo dokumentus ir kredito davėjo išduotą dokumentą, kuriame turi būti nurodyta išmokėta valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma ir data.
Jauna šeima, imanti būsto kreditą pirmam būstui įsigyti, privalo pateikti VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento pažymą, patvirtinančią, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perkamas būstas.
Prašymus vertina ir siūlymą dėl finansinės paskatos skyrimo Savivaldybės administracijos direktoriui teikia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Utenos rajono savivaldybės prašymų finansinei paskatai gauti vertinimo komisija (toliau – Komisija). Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl finansinės paskatos jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
Finansinė paskata jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti Savivaldybėje suteikiama atsižvelgiant į Utenos rajono savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmam būstui įsigyti. Gavus prašymų daugiau nei skirta biudžeto asignavimų finansinei paskatai pirmam būstui įsigyti, pagal prašymo pateikimo datą Komisija sudaro finansinės paskatos laukiančių jaunų šeimų eilę. Papildžius biudžeto asignavimus, skirtus finansinei paskatai pirmam būstui įsigyti, finansinė paskata jaunai šeimai pirmiausia skiriama sudarytoje eilėje esančioms jaunoms šeimoms.
Suteikus finansinę paskatą pirmam būstui įsigyti jauna šeima įsipareigoja ne mažiau kaip 5 metus įsigyto būsto neperleisti kito asmens nuosavybėn ir ne mažiau kaip 5 metus kiekvienas jaunos šeimos narys deklaruoti gyvenamąją vietą Savivaldybės teritorijoje.
Savivaldybės finansinė paskata gali būti teikiama kartu su valstybės finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Bendra savivaldybės finansinės paskatos ir valstybės finansinės paskatos dalis negali būti didesnė negu 50 proc. įsigyjamo būsto vertės.
Nuo 2019-09-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame nustatyta, kad Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto:
1) netekusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių; šiuo atveju į savivaldybės administraciją asmuo ar šeima šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka privalo kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos;
2) asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
3) senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
4) šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
5) šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų;
6) šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
7) neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
8) šeimoms, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
9) šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių.
Prašymo dėl paramos būstui išsinuomoti (BP-5) forma
Prie prašymo pateikti užpildytą 6 priedą (Pajamų, kurios, vadovaujantis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, sąrašas).
Kasmet, minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, apdovanojami Metų socialinių paslaugų srities darbuotojai, Metų socialinis partneris.
Nugalėtojai renkami 6 nominacijose:
Nugalėtojus atrenka Metų socialinių paslaugų srities darbuotojo premijos ir metų socialinio partnerio apdovanojimo skyrimo atrankos darbo grupė. Kandidatus socialinių paslaugų srities darbuotojo premijai ir socialinio partnerio apdovanojimui gauti teikia socialinių paslaugų įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įstaigos, dirbančios su vaikais, senjorais, asmenimis su negalia, šeimomis, bendruomene, patiriančiais krizę asmenimis ir kt.
Premijos dydis socialinių paslaugų srities darbuotojui – 1500 eurų, socialiniam partneriui – Utenos rajono savivaldybės mero padėka.
Išsamesnę informaciją teikia Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Inga Šakalienė tel.: +370 626 26018 arba el. p. paštu [email protected].
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/682552a0eaa311ef8bf78f8ccc0e0474
2021–2027 metų Materialinio nepritekliaus mažinimo Lietuvoje programos parama
Materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programos tikslas – spręsti materialinio nepritekliaus problemą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant vaikus, suteikiant pagalbą asmenims įsigyti maisto produktus ir (ar) būtinojo vartojimo prekes.
MNM programos lėšos naudojamos:
• Maisto produktams ir būtinojo vartojimo prekėms įsigyti (lėšų pervedimas į paramos gavėjams išduotas socialines ar joms lygiavertes korteles);
• Maisto donacijoms finansuoti (besibaigiančio ir paskutinės dienos galiojimo produktai, kurie nemokamai atiduodami paramos gavėjams);
• Papildančioms veikloms finansuoti (pavyzdžiui, įvairūs mokymai, teisinės, medicininės, psichologinės konsultacijos paramos gavėjams).
Kas yra socialinė kortelė (toliau – kortelė)?
Magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė skirta paramos gavėjui atsiskaityti už įsigyjamus maisto produktus ir (ar) būtinojo vartojimo prekes. Paramos gavėjas pildydamas prašymą kortelei gauti renkasi, kurio vieno prekybos tinklo ar parduotuvės kortelę jis nori gauti.
Ar turite teisę gauti kortelę?
Teisę gauti kortelę turi asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį (VRP dydis 2026 m. – 233 Eur), t. y. 349,50 Eur.
Utenos rajono savivaldybėje asmenys turi teisę kreiptis dėl paramos išimties atvejais, jeigu vidutinės pajamos tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį yra didesnės nei 1,5 VRP, tačiau neviršija 2,5 VRP dydžio per mėnesį, t. y. 582,50 Eur (tikslinės asmenų grupės):
• Daugiavaikės šeimos;
• Vienam iš tėvų, auginančiam (-tiems) vaiką (-us);
• Asmenims su negalia;
• Senjorams;
• Benamiams;
• Trečiųjų šalių piliečiams;
• Prieglobsčio prašytojams;
• Kai vaikui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje;
• Asmenys nuo 18 metų, kuriems paskirta ir mokama globos (rūpybos) išmoka;
• Asmenys, gaunantys išankstinę senatvės pensiją.
• Gaisro, stichinės nelaimės atveju, vaikui (-ams) netekus maitintojo (-ų) MNM programos gavėjui pajamos nevertinamos 6 mėnesius nuo aplinkybių atsiradimo dienos tik patikrinus bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.
Ką turite daryti, jeigu norite gauti kortelę?
• Užpildyti Prašymą skirti pagal 2021–2027 metų materialinio nepritekliaus mažinimo programą teikiamą paramą į socialinę ar kitą jai lygiavertę kortelę ir pateikti:
• Utenos miesto seniūnijos gyventojai – Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui (Utenio a. 4, Utena, 112 kab.),
• Utenos rajono seniūnijų gyventojai – seniūnijose dirbantiems Utenos rajono socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros padalinio socialinio darbo organizatoriams.
Teikiant prašymą reikia pateikti šiuos dokumentus:
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (teikiant elektroniniu būdu, asmuo yra identifikuojamas);
• dokumentus apie gautas pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi (arba kreipimosi mėnesio, jeigu, palyginus su praėjusiais 3 mėnesiais, keitėsi pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis);
• kitus, teisę į paramą patvirtinančius dokumentus (jeigu šių duomenų nėra registrų arba valstybės informacinėse sistemose).
Taip pat prašymą galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt (MATERIALINIO NEPRITEKLIAUS MAŽINIMO PROGRAMOS PARAMA).
Ką galite įsigyti su šia kortele?
Visus maisto produktus ir kitas prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kt.). Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat negalima sumokėti už trečiųjų šalių paslaugas (pvz., apmokėti sąskaitų, nusipirkti telefono papildymo kortelę).
Iš kokių prekybos tinklų, parduotuvių galite rinktis?
Pildant prašymo formą, iš pateikto prekybos tinklų sąrašo reikia pasirinkti (pažymėti) prekybos tinklą, kuriame bus apsiperkama (asmuo gali rinktis tik vieną prekybos tinklą).
Utenos rajono savivaldybėje galima rinktis:
• UAB „IKI Lietuva“
• UAB „Lidl Lietuva“
• UAB „Maxima LT“
• UAB „Rimi Lietuva“
• UAB „Svaita“ (Taikos g. 47-2, Utena, A. Musteikio g. 37, Tauragnų mstl., Utenos r. sav.)
• UAB „Čia Market“
Kada galima teikti prašymą lėšoms gauti į kortelę?
Prašymus pateikti galima bet kuriuo metu. Prašymas galios jo pateikimo kalendoriniais metais. metais.
Kur turite atsiimti kortelę?
• Utenos miesto seniūnijos gyventojams korteles išduoda Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius (Utenio a. 4, Utena, 112 kab.);
• Utenos rajono seniūnijų gyventojams – seniūnijose dirbantys Utenos rajono socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros padalinio socialinio darbo organizatoriai.
Ką daryti jei kortelę pametėte ar sugadinote?
Pametus arba sugadinus išduotą kortelę, dėl naujos kortelės išdavimo reikia kreiptis į tą patį asmenį, kuris išdavė pirmąją kortelę.
Ką daryti jeigu keitėsi šeimos sudėtis, pajamos ar persikėlėte gyventi į kitą savivaldybę?
Pateikti naują prašymą kortelei gauti, nurodant įvykusius pokyčius:
Kada į kortelę bus pervedamos lėšos?
Lėšos į korteles bus pervedamos 4 kartus per metus. Preliminariai:
• kovo 20 d.
• birželio 15 d.
• rugsėjo 15 d.
• gruodžio 15 d.
Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. (imtinai).
Kiek kortelių gali turėti šeima (kartu gyvenantys asmenys)?
Viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę, išduodamą prašymą pateikusiam pilnamečiam asmeniui.
Kiek lėšų bus pervedama į kortelę?
Vienam asmeniui ketvirčio suma yra 25 eurai. Priklausomai kiek asmenų sudaro namų ūkį, atitinkamai tiek lėšų pervedama į šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims) išduotą socialinę kortelę.
Kas yra maisto donacija?
Surinktas paaukotas besibaigiančio ir paskutinės dienos galiojimo maistas iš prekybos vietų ir (ar) gamintojų, ir (ar) logistikos sandėlių, ir (ar) kitų maisto produktų tiekimo ir (ar) gaminimo vietų, taip pat įvairių paramos akcijų metu surinktas ilgo galiojimo maistas, kuris yra atiduotas paramos gavėjams.
Ką turite daryti jeigu norite gauti maisto donaciją?
Pildant prašymo formą kortelei gauti, pareiškėjas turi užpildyti Sutikimą gauti pagal 2021-2027 metų materialinio nepritekliaus mažinimo programą teikiamą paramą donacija, išreikšdamas norą gauti maisto donacijas. Už maisto donacijų atidavimą paramos gavėjams yra atsakingas labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, kuris informuos asmenis SMS žinute atsiimti maisto donacijas, bus nurodoma kur ir kada reikia atvykti maisto donacijas atsiimti. Vienam paramos gavėjui turi būti suteikta ne mažiau kaip 5 kg maisto donacijų per ketvirtį. Kiek šeimoje narių, tiek maisto donacijų kilogramais turi teisę gauti šeima (bendrai gyvenantys asmenys).
LPF „Maisto bankas“ Utenos skyrius įsikūręs Kauno g. 16, Utena, tel. +370 657 14685.
Ar atsiėmus II pensijų pakopoje sukauptas lėšas, jos bus skaičiuojamos į pajamas?
Įsigaliojus galimybei atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas, atsiimtos lėšos priskiriamos prie asmens pajamų ir turto, išskyrus atvejus, kai sukauptos lėšos išmokėtos dėl:
• paliatyvios pagalbos (sveikatos priežiūra ypač sunkiems ligoniams) poreikio;
• sunkios ligos pagal patvirtintą ligų sąrašą;
• netekto dalyvumo (t. y., daugiau nei 70 procentų arba buvusi I invalidumo grupė).
Socialinę kortelę maisto produktams ir prekėms įsigyti gaunantys gyventojai per mėnesį turi raštu pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą:
• Utenos miesto seniūnijos gyventojai – Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui (Utenio a. 4, Utena, 112 kab.),
• rajono seniūnijų gyventojai – seniūnijose dirbantiems Utenos rajono socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros padalinio socialinio darbo organizatoriams
Kur galite rasti daugiau informacijos apie MNM?
https://www.priimk.lt/
Papildoma informacija teikiama tel. +370 389 50 460, el. p. [email protected] arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių (Utenio a. 4, Utena) 112 kab.
Socialinės kortelės ir maisto donacijos finansuojamos 2021-2027m. Materialinio nepritekliaus mažinimo programos Lietuvai lėšomis.
2019 m. lapkritį Utenos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Utenos rajone“, kartu su projekto partneriu – Utenos rajono socialinių paslaugų centru, pradeda teikti asmeninio asistento paslaugą.
Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 dienos Utenos rajone pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrai finansuojamas projektas Nr. 08.4.1-ESFA-V-416-08-0003 „Kompleksinės paslaugos šeimai Utenos rajone”. Projekto tikslas – sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų tinklą šeimai Utenos rajone, sudaryti sąlygas projekte dalyvaujančioms šeimoms gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusias krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, kuriam įgyvendinti numatyta 303996,67 Eur. Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2017-2021 metai.
Utenos rajono savivaldybės administracija projektą įgyvendina kartu su partneriais: Utenos šeimos ir vaiko gerovės centru (atlieka Bendruomeninių šeimos namų funkciją) ir Utenos apskrities vyrų krizių centru.
„Vieno langelio” principu sudarytos galimybės gauti informaciją, konsultacijas „Bendruomeniniuose šeimos namuose”, psichosocialinę pagalbą, tėvystės įgūdžių mokymus, vaikų priežiūros paslaugas, pavėžėjimo paslaugas Utenos apskrities vyrų krizių centre. Socialinių paslaugų naudą gaus projekto tikslinė grupė – šeimos. Planuojama, kad paslaugomis pasinaudos 286 asmenys (šeimų nariai). Paslaugos bus teikiamos šeimoms, kurios pačios kreipsis dėl pagalbos, taip pat bus siūlomos sunkumus patiriančioms šeimoms, atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus ar Utenos švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos padalinio pateiktą informaciją.
Visomis teikiamomis paslaugomis šeimos, gyvenančios Utenos rajone, gali naudotis nemokamai.
Paslaugos teikiamos Bendruomeniniuose šeimos namuose: Vaižganto g. 50 – 1, Utena, taip pat Utenos rajono seniūnijose išvažiuojamųjų susitikimų metu.
Kontaktai:
socialinis darbuotojas – koordinatorius: tel. +370 8 675 66512;
socialinis darbuotojas: tel. +370 607 92006;
psichologas: tel. +370 629 63036
Utenos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Utenos rajone“, kartu su projekto partneriu – Utenos rajono socialinių paslaugų centru, pradėjo teikti maisto produktų, medikamentų, higienos ir (ar) kitų būtinų prekių nupirkimo ir (ar) pristatymo paslaugą, pagalbą sumokant mokesčius.
Šią paslaugą numatyta teikti karantino, riboto karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, kai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkio ar epidemijos visoje šalyje, tam tikrose teritorijose ir (ar) objektuose taikomos visuomenės sveikatos saugos priemonės riboja įprastą Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų viešųjų paslaugų teikimą ir socialiai pažeidžiamiems asmenims sukelia nenumatytus kasdienio gyvenimo sunkumus.
Paslauga gali būti teikiama senyvo amžiaus (nuo 65 m.) ar negalią turintiems asmenims, kadangi šios asmenų grupės priklauso didesnės rizikos grupei susirgti sunkia koronaviruso (COVID-19) ligos forma ir esant įvairiems apribojimams ir saugumo reikalavimams šalyje, susiduria su daugybe kasdienių buitinių iššūkių. Paslaugia teikiama, jei asmuo negauna ir neturi teisės gauti įprastų socialinių paslaugų. Vienam asmeniui ši paslauga teikiama 1 kartą po 1 val. per savaitę. Utenos rajono gyventojus, kuriems reikalinga maisto produktų, medikamentų, higienos ir (ar) kitų būtinų prekių nupirkimo ir (ar) pristatymo paslauga, kviečiame pasinaudoti šia nemokama paslauga.
Visą išsamią informaciją, susijusią su paslaugos gavimu, galite gauti: Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje tel. 8 389 61628, Utenos rajono socialinių paslaugų centre tel. 8 389 50990.
Projektų paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos (kaip ji apibrėžta Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme ir turėti Juridinių asmenų registre įregistravusi žymą, kad juridinis
asmuo yra nevyriausybinė organizacija), asociacijos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, viešosios įstaigos (išskyrus viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba Utenos rajono savivaldybė), kurių buveinė teisės aktų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre užregistruota, veikla vykdoma Savivaldybės teritorijoje ir paslaugas numatoma teikti Utenos rajono savivaldybės gyventojams.
Finansuojama projektų veikla:
• bendruomenėje teikiamai pagalbai (asmenims su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms) plėtoti;
• socialinės rizikos veiksnių (smurto artimoje aplinkoje, žalingų įpročių, nusikalstamos veikos) prevencinėms priemonėms įgyvendinti;
• kitoms priemonėms, mažinančioms socialinę atskirtį, įgyvendinti.
Prioritetas teikiamas projektams:
• kurie skirti asmenų su negalia, kuriems Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis dalyvumo lygis, 0-40 procentų dalyvumo lygis arba didelis ar vidutinis individualių poreikių lygis, poreikiams tenkinti;
• kurie mažina asmenų su negalia, senyvo amžiaus žmonių socialinę atskirtį ir gerina jų gyvenimo kokybę;
• kurie skirti žalingų įpročių, smurto artimoje aplinkoje, nusikalstamos veikos prevencijai;
• kai vykdant jų veiklas dalyvauja savanoriai.
Dėl informacijos galite kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus specialistę Liudmilą Sadauskienę (111 kab., Utenio a. 4, Utena). Tel. pasiteirauti: +37062 216117, el. p. [email protected]
Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos (kaip ji apibrėžta Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, ir turėti Juridinių asmenų registre įregistravusi žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija), asociacijos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, viešosios įstaigos (išskyrus viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba Utenos rajono savivaldybė), kurių buveinė teisės aktų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre užregistruota, veikla vykdoma Utenos rajono savivaldybės teritorijoje ir paslaugas numatoma teikti Utenos rajono savivaldybės gyventojams.
Prioritetas teikiamas projektams, kurie:
Finansuojama projektų veikla:
Dėl informacijos galite kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos vedėją Ingą Šakalienę (Utena, Utenio a. 4, 121 kab.). Telefonas pasiteirauti +370 389) 61622, el. paštas [email protected]
Užimtumo didinimo programa rengiama kasmet, siekiant efektyvesnių gyventojų užimtumo didinimo priemonių ir paslaugų organizavimo Utenos rajono savivaldybės gyventojams.
Programos tikslas – tvarus užimtumas, skiriamas nustatyti ir padėti pašalinti Utenos rajono savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų įsidarbinimą ribojančias aplinkybes, atsižvelgiant į individualius jų poreikius, kvalifikaciją bei motyvaciją dirbti, ugdyti jų socialinius, darbinius įgūdžius, šalinti kliūtis užimtumui ir padidinti jų galimybes susirasti darbą, sudaryti sąlygas norintiems integruotis į darbo rinką laikinai įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, mažinti piniginės socialinės paramos gavėjų skaičių Utenos rajone bei užtikrinti Utenos rajono savivaldybės užimtumo didinimo programų vykdytų darbų tęstinumą, vykdyti darbo rinkos užimtumo didinimo ir nedarbo (nelegalaus darbo) mažinimo politiką.
Asmenys, norintys dalyvauti Programoje, privalo būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų (jos sudaro pagrindinę finansavimo dalį); savivaldybės biudžeto lėšų.
Programos priemonės:
Įdarbinimo priemonę įgyvendina Utenos rajono savivaldybės įstaigos, įmonės ir organizacijos.
Atsakingas vykdytojas Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniūnija. Kontaktai https://utena.lt/apie-utena/seniunijos/utenos-miesto-seniunija/
Paslaugas organizuoja Utenos rajono socialinių paslaugų centras kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Daugiau informacijos apie paslaugas
Utenos rajono savivaldybės 2026 metų užimtumo didinimo programa
Utenos rajono savivaldybės 2025 metų užimtumo didinimo programa
Utenos rajono savivaldybės 2024 metų užimtumo didinimo programa
Utenos rajono savivaldybės 2023 metų užimtumo didinimo programa
Užimtumo didinimo programos įgyvendinimas 2025 m.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad užimtumo rėmimo politiką įgyvendina savivaldybių institucijos ir įstaigos bei rengia ir įgyvendina užimtumo didinimo programas. Programa skirta įgyvendinti Utenos rajono savivaldybei numatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo programas bei savivaldybės savarankišką funkciją – dalyvavimą sprendžiant gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimą. Tai yra Utenos miesto ir rajono gyvenviečių gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, kelių, pakelių bei kitų bendrojo naudojimo teritorijų, Savivaldybei priskirtos valstybinės žemės sezoniniai tvarkymo darbai (sniego valymas, pakelėse esančių krūmų šalinimas, žolės šienavimas, šiukšlių rinkimas, gėlių sodinimas ir t. t.); valstybinėje žemėje esančių žaliųjų plotų, gėlynų, želdinių ir kitų viešųjų erdvių priežiūros darbai; upių, ežerų ir kitų vandens telkinių pakrančių, poilsio zonų, maudyklų valymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai; istorijos ir kultūros paveldo, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų, valstybinėje žemėje esančių neveikiančių kapinių priežiūros laikino pobūdžio darbai; pagalbiniai maisto ruošimo, patalpų smulkaus remonto, priežiūros ir aplinkos tvarkymo, slaugymo ir kiti socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia laikino pobūdžio darbai socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir organizacijose. Socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia ir vienišiems pagyvenusiems asmenims užtikrinimo laikino pobūdžio darbai (malkų ruoša, kiti pagalbiniai darbai neįgalumą turintiems ir vienišiems žmonėms).
2025 m. Užimtumo didinimo programos priemonių vykdytojai ir lėšos
Eil. Nr. | Priemonių vykdytojai | Asmenų skaičius | Lėšos Eur |
1 | Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniūnija | 3 | 9,55 |
2 | Utenos rajono savivaldybės administracijos Daugailių seniūnija | 1 | 2,35 |
3 | Utenos rajono savivaldybės administracijos Kuktiškių seniūnija | 1 | 2,35 |
4 | Utenos rajono savivaldybės administracijos Leliūnų seniūnija | 2 | 2,48 |
5 | Utenos rajono savivaldybės administracijos Saldutiškio seniūnija | 1 | 2,35 |
6 | Utenos rajono savivaldybės administracijos Sudeikių seniūnija | 1 | 2,35 |
7 | Utenos rajono savivaldybės administracijos Tauragnų seniūnija | 1 | 2,35 |
8 | Utenos rajono savivaldybės administracijos Užpalių seniūnija | 1 | 2,35 |
9 | Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos seniūnija | 1 | 2,4 |
10 | Utenos rajono savivaldybės administracijos Vyžuonų seniūnija | 1 | 2,35 |
11 | Viešosios įstaigos | 3 | 3,72 |
| Iš viso: | 16 | 34,6 |
Informacijos rengėjas: Utenos miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Daiva Večerinskienė
