Korupcijos prevencija
Kur ir kaip galima pranešti apie korupciją:
Sritį kuruoja vyr. specialistas, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, Saulius Vogelė
732 kab., Utenio a. 7, Utena; +370 389 64033, +370 661 92446; el. p. [email protected]
Siekdami užtikrinti geresnę antikorupcinę aplinką Utenos savivaldybės administracijoje ir jos padaliniuose, laukiame Jūsų pasiūlymų ir pastabų.
Pasiūlymus ir pastabas galima teikti:
- raštu, adresu Utenio a. 4, LT-28503, Utena;
- elektroniniu paštu [email protected]
- telefonu (darbo dienomis) +370 389 64033, +370 661 92446;
- pasitikėjimo telefonu palikdami pranešimą +370 800 77472.
- Pranešėjų apsauga
- Informacija apie nustatytus pažeidimus
- Viešų ir privačių interesų derinimas
- Lobizmas
- Teisės aktų antikorupcinis vertinimas
- Dovanų politika
- Atmintinės
- VTEK nuorodos
- Korupcijos pasireiškimo tikimybė
- Utenos rajono savivaldybės administracijos antikorupcinio elgesio kodeksas
- Korupcijos rizikos analizės išvados ir jose pateiktų siūlymų įgyvendinimas
Pranešėjų apsauga
Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo – fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams.
Pranešimas gali būti pateiktas:
Nustatyta forma;
Laisva forma, tačiau nurodant, kad informacija yra teikiama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.
Asmuo, teikiantis informaciją, gali ją pateikti:
Tiesiogiai 732 kabinete, Utenio a. 7, Utena;
Paštu- siunčiant pranešimą su žyma „KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI ASMENIŠKAI“, adresu Utenio a. 4, LT-28503 Utena;
Atsiųsti informaciją elektroninio pašto adresu: [email protected];
Pasitikėjimo telefonu +370 800 77472.
Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą taikomos priemonės:
Konfidencialumo užtikrinimas;
Draudimas daryti neigiamą poveikį asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą;
Teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją;
Teisė gauti kompensaciją;
Nemokamos teisinės pagalbos užtikrinimas;
Atleidimas nuo atsakomybės;
Informacijos suteikimas.
Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą.
Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.
Aktualu:
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“;
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. I-207 „Dėl pranešimų apie pažeidimus įstaigose pateikimo Lietuvos Respublikos prokuratūrai tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Utenos rajono administracijos direktoriaus 2023 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. AĮ-815„Dėl informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo Utenos rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2025 m. Utenos rajono savivaldybės administracijoje pranešimų pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą gauta nebuvo.
Informacija apie nustatytus pažeidimus
2025 m. Utenos rajono savivaldybėje gautas Utenos rajono savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens tarnybinis pranešimas dėl Utenos rajono savivaldybės viešosios įstaigos vadovo galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimų. Sudaryta darbo grupė galimam darbo pareigų pažeidimui ištirti nustatė, kad Utenos rajono savivaldybės viešosios įstaigos vadovas tinkamai ir laiku nepapildė savo privačių interesų deklaracijos, nenurodė mažojoje bendrijoje einamų pareigų, vienu metu eidamas viešosios įstaigos ir mažosios bendrijos, kurių veiklos sritys sutampa, vadovo pareigas veikė esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto situacijai ir nenusišalino, mažosios bendrijos reikalams naudojo iš viešosios įstaigos lėšų apmokamą telefono numerį, tokiu būdu realizuodamas savo privatų interesą, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bei 11 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas.
2025 m. Utenos rajono savivaldybės tarybos etikos komisija gavo Utenos rajono savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens tarnybinį pranešimą apie tai, kad tarybos narys iki nustatyto termino nepateikęs savo veiklos ataskaitos, galimai pažeidė Utenos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Utenos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. TS-32 „Dėl Utenos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 220 punkto nuostatas. Komisija konstatavo, kad Utenos rajono savivaldybės tarybos narys, Utenos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento numatyta tvarka ir terminais nepateikęs veiklos ataskaitos, pažeidė šio teisės akto 220 punkto reikalavimus.
2024 m. Utenos rajono savivaldybėje gautas Utenos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pranešimas dėl galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimų. Pranešimo pagrindu Utenos rajono savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo atliko tarnybinį galimų darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Nustatyta, kad savivaldybės įstaigos vadovas apie tai, kad jo vadovaujamoje įstaigoje dirba jam artimas giminaitis, dėl kurio priimant sprendimus gali kilti interesų konflikto situacijos, privalėjo informuoti Utenos rajono savivaldybės merą, bei pareikšti nusišalinimą nuo visų sprendimų priėmimo ir veiksmų atlikimo, susijusių su šiuo asmeniu, šiuos duomenis paskelbti įstaigos interneto svetainėje ir pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šio tyrimo metu nėra nustatyta atvejų, kuomet įstaigos vadovas veiktų interesų konflikto situacijoje priiminėdamas sprendimus dėl šio asmens, bei į tai, kad šio tyrimo metu pateikė prašymą nusišalinti, laikytina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų nepažeidė.
2024 m. Utenos rajono savivaldybėje gautas Utenos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pranešimas dėl to, kad Utenos rajono savivaldybės viešosios įstaigos vadovas, viršydamas jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus, pats sau pasiskyrė su darbo santykiais susijusią išmoką (dovaną) natūra, kurios vertė 200 Eur. Pranešimo pagrindu Utenos rajono savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo atliko tarnybinį galimų darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Nustatyta, kad savivaldybės viešosios įstaigos vadovas, viršydamas jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus pats sau pasiskirdamas su darbo santykiais susijusią išmoką – dovaną natūra, kurios vertė 200 Eur, piktnaudžiavo įgaliojimais, tiesiogiai siekė naudos sau ir tuo sukėlė žalą viešosios įstaigos biudžetui, toks vienkartinis darbo pareigų pažeidimas, formaliai nors ir atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo sąvoką, tačiau galėjo turėti ir klaidos (neapsižiūrėjimo) charakterį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu nelaikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Viešosios įstaigos vadovas savanoriškai atlygino 200 Eur žalą pervesdamas šią sumą į viešosios įstaigos sąskaitą.
2024 m. Utenos rajono savivaldybėje gautas pranešimas dėl to, kad Utenos rajono savivaldybės viešosios įstaigos vadovas valdant interesų konflikto rizikas galimai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas. Pranešimo pagrindu Utenos rajono savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo atliko tarnybinį galimų darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Nustatyta, kad savivaldybės įstaigos vadovas veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2024 m. Utenos rajono savivaldybėje gautas Utenos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pranešimas dėl galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimų. Pranešimo pagrindu Utenos rajono savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo atliko tarnybinį galimų darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Nustatyta, kad savivaldybės įstaigos vadovas priimdamas sprendimus dėl sau artimo asmens, veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto, bei 11 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas.
2024 m. Utenos rajono savivaldybėje gautas Utenos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pranešimas dėl galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimų. Pranešimo pagrindu Utenos rajono savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo atliko tarnybinį galimų darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Nustatyta, kad savivaldybės įstaigos vadovas priimdamas sprendimus dėl sau artimo asmens, veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, bei 11 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas.
2023 m. Utenos rajono savivaldybėje gautas Utenos rajono savivaldybės įstaigos darbuotojų prašymas įvertinti, ar įstaigos vadovas nesumaišė asmeninių ir darbinių interesų perkant paslaugas iš savo artimo giminaičio, kuris taip pat yra įdarbintas įstaigoje. Sudaryta darbo grupė galimam darbo pareigų pažeidimui ištirti nustatė, kad vadovas turėdamas privatų interesą su artimu giminaičiu, nenusišalino nuo susijusių sprendimų priėmimo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 2 dalies bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau drausminė atsakomybė negali būti taikoma dėl suėjusio senaties termino.
Viešų ir privačių interesų derinimas
Privačių interesų deklaravimo tikslas – ginti visuomenės interesą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui tarnyba. Tai taip yra priemonė, padedanti apsaugoti deklaruojančių asmenų ir institucijų reputaciją. Todėl į privačių interesų deklaravimą būtina žiūrėti ypač atsakingai, o kilus neaiškumams – nedelsiant konsultuotis su asmeniu atsakingu už privačių interesų deklaravimą, arba Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Nuo 2021 m. sausio 4 d. privačių interesų deklaravimas vykdomas per PINREG (Privačių interesų registrą). Privačių interesų deklaraciją pateikti, patikslinti ar papildyti galima VTEK interneto svetainėje. VTEK svetainėje.
Privačių interesų deklaravimas yra viena veiksmingiausių interesų konfliktų prevencijos priemonių viešajame sektoriuje. Jis padedanti identifikuoti galimas viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmes ir laiku įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme (toliau – VPIDĮ) nustatytas pareigas (deklaruojantiems asmenims – nusišalinti, jų vadovams – nepavesti atlikti tam tikrų užduočių, teikti rekomendacijas ir kt.).
Interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba vykdyti pavedimą, kurie yra susiję ir su jo privačiais interesais.
Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, taip pat deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas, galintis turėti įtakos deklaruojančio asmens tarnybinių pareigų atlikimui. Privatūs interesai deklaruojami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai arba kitiems VPIDĮ 5 straipsnyje nurodytiems subjektams, pateikiant privačių interesų deklaraciją. Už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako deklaruojantis asmuo.
Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), taip pat deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
Privačius interesus deklaruoti privaloma, jeigu:
- asmuo dirba valstybinėje tarnyboje arba eina VPIDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas;
- asmuo pretenduoja dirbti valstybinėje tarnyboje ir deklaracijos pateikimo reikalauja priimanti institucija ar įstaiga;
- asmuo kandidatuoja rinkimuose į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, ar savivaldybių tarybų narius.
Pažymėtina, kad:
- privačių interesų deklaravimas yra tęstinis procesas (jis nėra metinis ir nėra susijęs su pajamų ar turto deklaravimu);
- deklaracija pateikiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos;
- deklaruojami tik aktualūs VPIDĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys;
- pasikeitus deklaruotiniems duomenims, deklaruojantis asmuo privalo patikslinti deklaraciją nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos.
Deklaravimo pareiga taikoma visiems perkančiojo subjekto viešųjų pirkimų komisijų nariams; perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems asmenims, atliekantiems supaprastintus pirkimus, ekspertams, dalyvaujantiems perkančiojo subjekto vykdomose pirkimo procedūrose, taip pat viešojo pirkimo, vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities pirkimo ar koncesijos iniciatoriams.
Asmenys, nepateikę privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti pirkimų procedūrose ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų (VPIDĮ 5 straipsnio 6 dalis).
Privačių interesų deklaracijas rasite čia.
Privačių interesų deklaravimo atmintinė
Už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą ir kontrolę, asmenų konsultavimą privačių interesų deklaravimo ir interesų konfliktų prevencijos klausimais atsakingas vyriausiasis specialistas, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą – Saulius Vogelė, 732 kab., Utenio a. 7, Utena; tel. +370 389 64033, +370 661 92446; el. p. [email protected].
Aktualūs teisės aktai:
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas;
Lobizmas
Lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą.
Lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.
Lobistų sąrašas, informacija apie lobistinės veiklos sustabdymą, atnaujinimą ir išbraukimą iš lobistų sąrašo, taip pat skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos ir asmenų, kurių atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaracijos skelbiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje SKAIDRIS.
Lobistas privalo prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti, VTEK išduotą lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją bei teisės akto projektą, kurio priėmimo ar nepriėmimo siekiama, taip pat, esant poreikiui, susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko.
Lobistui draudžiama teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą ar nepriimtą teisės aktą ar administracinį sprendimą.
Penki žingsniai skaidraus lobizmo link.
Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurie pagal jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo bei priežiūros Administracijoje tvarką nustato Lobistinės veiklos priežiūros Utenos rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašas.
Už Lobistinės veiklos priežiūros Utenos rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo nuostatų laikymosi priežiūrą ir kontrolę bei asmenų konsultavimą lobistinės veiklos deklaravimo klausimais atsakingas vyriausiasis specialistas, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, – Saulius Vogelė, 732 kab., Utenio a. 7, Utena; tel. +370 389 64033, +370 661 92446; el. p. [email protected].
Aktualūs teisės aktai:
Teisės aktų antikorupcinis vertinimas
Teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas – tai analizė, kurios tikslas – nustatyti, ar siūlomas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų korupcijai, piktnaudžiavimui, interesų konfliktams, nepagrįstai diskrecijai ar skaidrumo principo pažeidimams atsirasti.
Antikorupcinio vertinimo metu vertinamas teisės akto projekto nuostatų aiškumas ir konkretumas, sprendimų priėmimo diskrecijos apimtis, kontrolės ir atskaitomybės mechanizmų pakankamumas, galimos interesų konfliktų ir piktnaudžiavimo rizikos, taip pat galimybė sudaryti nepagrįstas privilegijas ar taikyti teisės normas nevienodai.
Antikorupcinio vertinimo rezultatai įforminami išvadoje, kurioje nurodoma, ar teisės akto projektas kelia korupcijos riziką, ir, jei tokia rizika nustatoma, pateikiami siūlymai dėl jos mažinimo ar pašalinimo.
Antikorupcinį teisės aktų tikrinimą atlieka už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo, o teisės aktų nustatytais atvejais ar institucijų prašymu – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Teisės aktų projektus su antikorupcinio vertinimo išvadomis galite rasti čia.
Utenos rajono savivaldybės administracijoje teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą atlieka vyriausiasis specialistas, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, – Saulius Vogelė, 732 kab., Utenio a. 7, Utena; tel. +370 389 64033, +370 661 92446; el. p. [email protected].
Aktualūs teisės aktai:
Dovanų politika
Utenos rajono savivaldybės administracijoje taikoma „nulinė dovanų“ politika, pagal kurią Administracijos darbuotojams (valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis) draudžiama priimti ar teikti bet kokios vertės dovanas, jeigu tai gali sukelti interesų konfliktą ar jo regimybę tretiesiems asmenims, taip pat moralinį ar kitokio pobūdžio įsipareigojimą, galintį turėti įtaką sprendimų priėmimui, deryboms, viešiesiems pirkimams, sandorių sudarymui ar kitaip paveikti tarnyboje ar darbe priimamus sprendimus arba sukelti abejonių dėl jų objektyvumo ir nešališkumo.
Administracijos darbuotojams draudžiama reikalauti ar prašyti dovanų, taip pat savo elgesiu ar veiksmais sudaryti įspūdį, kad jie tikisi gauti ar priimtų dovaną, bet kokiu būdu susijusią su jų einamomis pareigomis, vykdomomis funkcijomis ar turimomis teisėmis.
Nepriimtinomis laikomos ir mažareikšmės dovanos (pvz., saldainiai, kava, gėlės ir pan.), kai jos teikiamos kaip padėka ar atlygis už teisėtą ir tinkamą darbuotojų darbo pareigų vykdymą.
Dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, susijusias su tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ar kita simbolika, kurias Administracijos darbuotojai gali priimti, perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo tvarka nustatoma Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Kilus abejonių dėl dovanos priimtinumo, Administracijos darbuotojas privalo kreiptis patarimo į savo tiesioginį vadovą ir Administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą asmenį. Išimtinais atvejais, kai nėra galimybių iš anksto suderinti ir (ar) pasikonsultuoti dėl dovanos priimtinumo, Administracijos darbuotojas privalo tokios dovanos atsisakyti. Kai dovanos atsisakyti neįmanoma (pvz., dovana gauta paštu), apie ją privaloma nedelsiant informuoti Administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą asmenį.
Aktualūs teisės aktai:
VTEK nuorodos
VTEK svetainės nuoroda | |
VTEK konsultacijų bankas | |
Dėl privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo | https://vtek.lt/privaciu-interesu-deklaravimas/kaip-deklaruoti/ |
Naujienlaiškio prenumerata | |
Privačių interesų registras | |
Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema | |
VTEK rekomendacijos ir gairės | |
Interesų konfliktas ir nusišalinimas | https://vtek.lt/interesu-derinimas/interesu-konfliktas-ir-nusisalinimas/
|
Nuotolinių mokymų programų internetinės nuorodos:
Interesų konflikto identifikavimas ir valdymas | https://vtek.lt/2024/08/20/nuotoliniai-mokymai-interesu-konflikto-identifikavimas-ir-valdymas/ |
Lobistinė veikla | https://vtek.lt/2024/05/03/nuotoliniai-mokymai-lobistine-veikla/ |
Privačių interesų deklaravimas | https://vtek.lt/2024/03/05/nuotoliniai-mokymai-privaciu-interesu-deklaravimas/ |
Apribojimai pasibaigus tarnybai | https://vtek.lt/2024/11/27/nuotoliniai-mokymai-apribojimai-pasibaigus-tarnybai/ |
Korupcijos pasireiškimo tikimybė
Korupcijos pasireiškimo tikimybė – tai sistemingas įstaigos veiklos sričių ir procesų vertinimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar egzistuoja prielaidos korupcijai atsirasti, įvertinti jų tikimybę ir galimą poveikį, taip pat numatyti prevencines priemones šioms rizikoms valdyti.
Korupcijos pasireiškimo tikimybė nustatoma analizuojant įstaigos funkcijas ir procedūras, kuriose priimami individualūs sprendimai, valdoma valstybės ar savivaldybės nuosavybė, naudojamos biudžeto lėšos, vykdomi viešieji pirkimai, teikiamos administracinės paslaugos ar skiriamos išmokos. Vertinimo metu nagrinėjamas sprendimų priėmimo skaidrumas, pareigūnų diskrecijos apimtis, vidaus kontrolės mechanizmų pakankamumas, interesų konfliktų prevencijos priemonių taikymas.
Atliekant vertinimą nustatomi galimi korupcijos rizikos veiksniai, įvertinama jų pasireiškimo tikimybė ir galimos pasekmės, o nustačius reikšmingas rizikas – numatomos ir įgyvendinamos prevencinės priemonės, skirtos skaidrumui didinti, atsakomybei stiprinti ir korupcijos rizikai mažinti.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimas yra nuolatinis procesas, padedantis įstaigai laiku identifikuoti rizikas, tobulinti veiklos procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi bei visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.
Aktualios Utenos rajono savivaldybės įstaigų (struktūrinių padalinių, filialų) veiklos sričių, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo ir vertinimo išvados:
Aktualūs teisės aktai:
Utenos rajono savivaldybės administracijos antikorupcinio elgesio kodeksas
Utenos rajono savivaldybės administracijos antikorupcinio elgesio kodeksas nustato privalomus skaidrios veiklos ir nepakantumo korupcijai standartus savivaldybės administracijoje. Kodeksu apibrėžiami pagrindiniai tarnautojų elgesio principai, interesų konfliktų prevencijos nuostatos, dovanų priėmimo ribojimai, taip pat tarnautojų atsakomybė ir elgesys susidūrus su neteisėtais asmenų veiksmais ar galimomis korupcinėmis situacijomis.
Utenos rajono savivaldybės administracijos antikorupcinio elgesio kodeksas
Korupcijos rizikos analizės išvados ir jose pateiktų siūlymų įgyvendinimas
Korupcijos rizikos analizė – tai korupcijos rizikos ir jos veiksnių tam tikroje valstybės ar savivaldybės veiklos srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu.
Korupcijos rizikos analizę atlieka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, kuri yra skelbiama viešai.
Korupcijos rizikos analizė atliekama vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka.
Specialiųjų tyrimų tarnyba apie priimtą sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę raštu informuoja viešojo sektoriaus subjektą, kurio veikla bus analizuojama.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi korupcijos rizikos analizę, pateikia viešojo sektoriaus subjektui korupcijos rizikos analizės išvados projektą, kuriame pateikia informaciją apie nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius bei rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti jos veiksnius.
Viešojo sektoriaus subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos analizės išvadą, jeigu joje yra nustatyta korupcijos rizika ir (ar) jos veiksniai bei rekomendacinio pobūdžio pasiūlymai sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti jos veiksnius, per tris mėnesius nuo išvados gavimo dienos viešai paskelbia savo interneto svetainėje informaciją, kaip yra ar bus įgyvendinami šioje išvadoje pateikti pasiūlymai, ir pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į šią informaciją.
