Vakar paskutinį budėjimą baigė Gintautas Varatinskas – ilgametis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininkas.
Šiandien jis mini ir gražią asmeninę sukaktį – 60-ąjį gimtadienį. Tarnybą teko baigti pasiekus įstatymuose numatytą maksimalų tarnybos amžių.
Ugniagesio gelbėtojo keliui G. Varatinską paskatino šeima. Kaip pats prisimena, pasirinkti šią profesiją įkalbino pusbrolis Romas, kuris jau dirbo ugniagesiu gelbėtoju. Tarnyba tapo ne tik darbu, bet ir šeimos tradicija – tarp artimųjų netrūksta žmonių, pasirinkusių šį atsakingą kelią. Ugniagesiais gelbėtojais dirba jo brolis Antanas, brolio sūnus, švogeriai.
Per beveik keturis tarnybos dešimtmečius teko išgyventi daugybę sudėtingų situacijų, tačiau vienas įvykis iki šiol išliko itin ryškus atmintyje. G. Varatinskas prisimena 1989 metų kovo 20 dieną, kai Jonavos „Azote“ (vėliau – „Achemoje“) įvyko viena didžiausių technologinių avarijų Lietuvoje. Nelaimė nusinešė septynias gyvybes – šešių darbininkų ir vieno ugniagesio gelbėtojo, o dar apie 50 žmonių buvo sužeisti ir pateko į ligonines. Likviduojant šios avarijos padarinius teko dalyvauti ir jam.
Paklaustas, kokių savybių reikia ugniagesiui gelbėtojui, G. Varatinskas nedvejodamas išskiria kantrybę, „šaltus nervus“ ir sąmoningumą. Pasak jo, ši profesija reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir gebėjimo kritinėmis akimirkomis išlikti ramiam bei priimti atsakingus sprendimus. Per tarnybos metus jis matė ir besikeičiantį visuomenės požiūrį į saugumą. Anot ilgamečio ugniagesio gelbėtojo, šiandien žmonės yra atsargesni, daugiau dėmesio skiria prevencijai ir savo bei aplinkinių saugumui. 38 tarnybos metai – tai tūkstančiai iškvietimų, bemiegės naktys, sudėtingi sprendimai ir pasiaukojimas gelbstint žmonių gyvybes.
Kolegos G. Varatinską apibūdina kaip ramų, atsakingą ir pareigingą žmogų, kuriuo visada buvo galima pasitikėti.
Baigdamas tarnybą G. Varatinskas palieka ryškų pėdsaką ne tik Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, bet ir visos ugniagesių bendruomenės istorijoje.
Linkime sėkmės tolimesniame gyvenimo kelyje.
