Teisinė pagalba ir civilinė metrikacija

Civilinė metrikacija

Norint įregistruoti santuoką yra pateikiami šie dokumentai:
1. prašymas;
2. norinčiųjų susituokti asmenų, asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (pasas ar asmens tapatybės kortelė). Jei nuo prašymo padavimo iki santuokos registravimo dienos išsiėmėte naują asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pametėte dokumentą, pasikeitėte vardą ar pavardę ir pan. prašome Skyrių informuoti iš anksto.
3. jei ketinantis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, papildomai pateikiamas jo valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad jo santuokai nėra kliūčių, legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip ir išverstas į lietuvių kalbą;
4. ištuokos liudijimas (ar jį atitinkantis dokumentas), jei ketinantis susituokti asmuo anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu ketinantis susituokti asmuo yra našlys, kai šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registrą. Jeigu vienas iš ketinančių susituokti asmenų yra užsienio valstybės pilietis – užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip ir išversti į lietuvių kalbą;
5. jei ketinantis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, taip pat turi būti pateikiamas jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo ir santuokos registravimo metu patvirtinantis dokumentas;
6. asmenys, ketinantys tuoktis pasirinktoje vietoje, patys susitaria su pasirinktos vietos savininku dėl leidimo registruoti santuoką toje vietoje, pateikia rašytinį prašymą įregistruoti santuoką pasirinktoje vietoje ir susipažįsta su Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. AĮ-1608 patvirtintu Santuokų registravimo norinčiųjų susituokti asmenų, pasirinktoje vietoje ceremonijos organizavimo Utenos rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašu 

 

Santuokos registravimo įkainiai:

  • 30 Eur, kai santuoka registruojama Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje.
    Jeigu interesantas pageidauja, jis gali gauti santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą, už kurį mokamas 6,20 Eur mokestis.
  • 70 Eur, kai santuoka registruojama norinčiųjų susituokti pasirinktoje vietoje.
    Jeigu interesantas pageidauja, jis gali gauti santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą, už kurį mokamas 6,20 Eur mokestis.

Mokėjimo rekvizitai:
Gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Įmokos mokesčio kodas: 52882
Gavėjo bankai ir sąskaitos numeriai:

  • LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB bankas
  • LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas
  • LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas
  • LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske Bank A/S LT filialas
  • LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea Bank AB LT skyrius
  • LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank”
  • LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas

Mokėjimo būdai:

  • Internetu;
  • Bankų skyriuose;
  • AB „Lietuvos paštas” pašto skyriuose;
  • Informacinėse „Maxima“ kasose;
  • UAB „Perlo paslaugos” terminaluose.

Įmokos kvite privalu nurodyti duomenis asmens, kurio vardu pateiktas prašymas, o ne giminaičio ir (ar) kito asmens duomenis.

Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos. Dėl norinčios susituokti moters nėštumo, vieno iš norinčių susituokti asmenų sunkios ligos, išvykimo į tolimojo plaukiojimo reisą ar atlikti karinės užduoties užsienio valstybėje ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui, išvykimo į diplomatinę tarnybą santuoka gali būti registruojama praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms nuo prašymo padavimo dienos, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui pateikus atitinkamos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį nurodytą svarbią priežastį.
Santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus patalpose arba norinčių susituokti asmenų pasirinktoje vietoje, esančioje Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, registruojančio santuoką, aptarnaujamos savivaldybės teritorijoje, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą.
Apie prašymą įregistruoti santuoką skelbiama viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki santuokos registravimo dienos. Santuoka registruojama laikantis LR civilinio kodekso 3.12–3.17 str. nustatytų santuokos sudarymo sąlygų, dalyvaujant norintiems susituokti asmenims ir dviem liudytojams (bei svečiams).
Jei vienas iš norinčiųjų susituokti asmenų yra užsienio valstybės pilietis
, ceremonijoje privalo dalyvauti vertėjas, turintis asmens tapatybės dokumentą. Užsienio valstybės pilietis pateikęs prašymą el. būdu, santuokos registravimo dieną turi pateikti visų atsiųstų dokumentų originalus su vertimais į lietuvių kalbą. Taip pat užsienio valstybės pilietis (išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius) turi pateikti teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantį dokumentą (viza, atžyma pase ir kt.). Jeigu asmuo Lietuvoje yra neteisėtai arba leidimo būti Lietuvoje laikotarpis baigėsi, santuoka negali būti registruojama.
Santuokos registravimo dieną laukiame Jūsų atvykstant paskirtu laiku. Norintys susituokti asmenys ir liudytojai su savimi privalo turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasus arba asmens tapatybės korteles). Kai santuokos registravimo ceremonija vyksta patalpoje – kaukės yra privalomos, kai vyksta atviroje erdvėje – kaukės rekomenduojamos.

SANTUOKŲ REGISTRAVIMO GRAFIKAS
2026 m. (šeštadieniai)
2026 m. sausio 10, 31 d.
2026 m. vasario 14, 28 d.
2026 m. kovo 14, 28 d.
2026 m. balandžio 11, 25 d.
2026 m. gegužės 9, 23 d.
2026 m. birželio 13, 27 d.
2026 m. liepos 11, 18, 25 d.
2026 m. rugpjūčio 8, 22, 29 d.
2026 m. rugsėjo 12, 26 d.
2026 m. spalio 10, 24 d.
2026 m. lapkričio 7, 21 d.
2026 m. gruodžio 5, 31 d.

Santuokos registruojamos ir ketvirtadieniais.

Teisinė pagalba

Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Reda Morkūnienė, tel. +370 389 48690, el. p. [email protected].
Pirminė teisinė pagalba teikiama Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (102 kab., Utenio a. 4, Utena).
Siekiant užtikrinti teisinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, nemokama pirminė teisinė pagalba Utenos rajono savivaldybės gyventojams teikiama iš anksto užsiregistravus telefonu +370 389 48690 arba el. paštu  [email protected]
Informacija ir dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda, bet ji gali būti pratęsiama Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu. Tuo pačiu klausimu dėl pirminės teisinės pagalbos asmuo gali kreiptis tik vieną kartą. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga antrinė teisinė pagalba, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo padeda surašyti ar pats surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Kada pirminė teisinė pagalba neteikiama?
Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1. pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2. pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3. pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
4. pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.

Mediacija
Lietuvoje nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas, kuriuo siekiama skatinti mediacijos taikymą civiliniuose ginčuose, įtvirtinti vieningą mediacijos sistemą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. taip pat įsigalioja Mediacijos įstatymo pataisos, numatančios privalomą mediaciją šeimos ginčuose. Paprastai mediacija apibūdinama kaip procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis padeda ginčo šalims rasti jiems geriausią sprendimą.
Taigi, mediacijos išskirtinis bruožas yra tas, kad nors trečioji šalis – mediatorius – ir dalyvauja tarp šalių kilusio ginčo sprendime, tačiau skirtingai negu teisme nepriima sprendimo, privalomo vykdyti ginčo šalims. Tokiu atveju sprendimą priima pačios šalys laisva valia. Ginčo šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme, tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas.
Daugiau informacijos apie mediaciją rasite šiame leidinyje.


Pirminės teisinės pagalbos paslauga teikiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių piliečiams, kurių deklaruota ar faktinė (kurie neturi deklaruotos) gyvenamoji vieta yra Utenos rajone.
Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – įstatymas) nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimą, taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuoja, kad nuo šiol, gauti nemokamas teisines konsultacijas bei teikti dokumentus dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gyventojams bus dar paprasčiau. Gyventojai, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, prašymus ir kitus dokumentus savarankiškai, nuotoliniu būdu gali teikti per teisinių paslaugų informacinę sistemą – TEISIS prisijungę adresu: www.teisis.lt

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinę teisinę pagalbą Utenos rajono gyventojams organizuoja ir priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius (Vasario 16-osios g. 49, Šiauliai).
Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti https://vgtpt.lrv.lt/
Teisės aktai, reguliuojantys administracinės paslaugos teikimą:
Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, 2000-03-28, Nr. VIII-1591.
Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. yra pasikeitę asmenų (šeimos) turto ir asmens pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuoja, kad nuo šiol, gauti nemokamas teisines konsultacijas bei teikti dokumentus dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gyventojams bus dar paprasčiau. Gyventojai, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, prašymus ir kitus dokumentus savarankiškai, nuotoliniu būdu gali teikti per teisinių paslaugų informacinę sistemą – TEISIS prisijungę adresu: www.teisis.lt

Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis taikaus ginčų sprendimo prioriteto principu (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

1. Kai asmeniui reikalinga antrinė teisinė pagalba dėl atidalijimo pareiškėjui priklausančios dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti pateikiami dokumentai, įrodantys, kad:
• pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (jo dalis), kurį nori padalinti ar kurio naudojimosi tvarką nori nustatyti;
• dokumentai, kad pareiškėjas parengęs turto naudojimo planą ar atidalinimo planą kreipėsi į bendraturtį, siekdamas ginčą išspręsti bendru sutarimu.

2. Kai asmeniui reikalinga antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, kylančioje iš darbo teisinių santykių, prašyme:
• būtina nurodyti, ar ginčas, kylantis iš darbo teisinių santykių, nagrinėtas Darbo ginčų komisijos (privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka);
• prie prašymo asmuo turi pateikti darbo sutarties kopiją;
• darbo ginčų komisijos sprendimą (jeigu buvo į ją kreiptasi);
• darbdavio sprendimą skirti nuobaudą (jeigu tokia yra);
• dokumentus apie neišmokėtą darbo užmokestį;
• kitus dokumentus susijusius su darbo santykiais.

3. Kai asmeniui reikalinga antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos pripažinimo negaliojančia:
• jis turi pateikti ir santuokos pripažinimo negaliojančia priežastį patvirtinančius dokumentus.

4. Kai antrinė teisinė pagalba reikalinga asmeniui nukentėjusiam nuo nusikaltimo baudžiamojoje byloje:
• turi pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą ar teismo nutartį, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendį.

5. Kai antrinės teisinės pagalbos prašo asmuo baudžiamojoje byloje turintis liudytojo procesinį statusą:
• būtina turėti specialiojo liudytojo procesinį statusą. Liudytojui, neturinčiam specialaus liudytojo statuso, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikiamas nėra numatytas.

6. Kai antrinė teisinė pagalba reikalinga asmeniui gaunančiam socialinę pašalpą:
• asmuo turėtų pateikti savivaldybės, kurioje jis gyvena, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad pats asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas (VGTPTĮ 13 str. 4 d.). Tarnybos sprendimas suteikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą remiantis pažyma apie mokamą socialinę pašalpą, galios tik iki to laiko, kol asmeniui bus mokama pašalpa.

7. Kai antrinė teisinė pagalba reikalinga asmeniui bankroto byloje:
• asmuo turi pateikti kreditorių sąrašo kopiją;
• priteistų sumų ar skolinių įsipareigojimų faktą patvirtinančius dokumentus;
• dokumentus, patvirtinančius, kad kreditoriai buvo informuoti apie ketinimą kelti bylą;
• pridedama informacija apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka.

8. Kai antrinė teisinė pagalba reikalinga asmeniui byloje dėl žalos atlyginimo:
• turėtų būti detaliai išdėstyta kas, kokiais neteisėtais veiksmais bei kokią ir kokio dydžio žalą padarė ir kartu su prašymu pateikti tai pagrindžiančius dokumentus;
• pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad žalą patyręs asmuo kreipėsi į žalą padariusį asmenį, su prašymu atlyginti žalą gera valia.

9. Kai asmeniui antrinė teisinė pagalba reikalinga siekiant apskųsti antstolio veiksmus:
• jeigu prašoma apskųsti konkrečius antstolio priimtus aktus, jų kopijos turi būti pateiktos kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Į viršų