Dalelyčių rašymas
Dalelytės „nebe“, „te“, „be“, „tebe“ su kitais žodžiais rašomos panašiai kaip neiginys ne:
* kartu su veiksmažodžiais, jų formomis, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais rašomos priešdėliu virtusios dalelytės: nebegalėti, nebesuprasti, nebegeras, nebenaujas, nebegreitai, nebetoli, tematyti, telaisvas, bekalbėti, besveikas, tebesveikas, tebegražus, tebešnekėti, tebetoli ir pan.;
* atskirai rašomas nuo daiktavardžių, įvardžių, skaitvardžių ir nuo tų prieveiksmių, nuo kurių atskirai rašomas neiginys ne: nebe poilsis (rūpi), nebe laikas (miegoti), nebe tas, nebe šitas, nebe pirmas, nebe vienas, nebe visur, nebe taip ir pan.
Atskirai nuo kitų žodžių ir samplaikų rašomos šios dalelytės:
* „nė“, „nei“: Malkų nėra nė pagalio. Nė šuo savo girioj neloja. Be pinigų – nė iš namų. Namuose tuščia – nė gyvos dvasios. Nei vienas, nei du.
*„per“: per didelis, per platus, per aukštai, per vėlai, per arti, ne per gražus, ne per seniai, ne per seniausiai, nebe per mažas ir pan.
* „gi“ nuo kaitomų žodžių, nekaitomų daugiaskiemenių žodžių, taip pat žodžių samplaikų: kas gi, ko gi, kuris gi, visi gi, kada gi, kodėl gi, pagaliau gi, rytoj gi, tenai gi, tuojau gi, vis tiek gi, kur nors gi ir pan.
Kartu su kitais žodžiais dalelytės rašomos šiais atvejais:
* dalelytės „nė“, „per“ rašomos sutrumpėjusiuose žodžiuose: nėmaž, nėkart, pernelyg, nepernelyg, perdėm ir pan.;
* „gi“ su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais: argi, betgi, bentgi, ėgi, irgi, jaugi, kadgi, kaipgi, kurgi, ligi, nagi, negi, netgi, ogi, šiaipgi, taigi, taipgi, tengi, tuojgi, vagi, vėlgi, visgi ir pan.;
* į vieną žodį suaugę: kadangi, nejaugi.
Nuo dalelytės per reikia skirti prielinksnį per (per lauką, per dieną), jis visada rašomas atskirai, ir priešdėlį per- (perdirbti, persekioti, perkrova, pervaža), jis visada rašomas kartu.
Nelietuviškų dėmenų rašymas
Lietuvių kalboje vieni nevartojami dėmenys „aero-“, „agro-“, „auto-“, „avia-“, „foto-“, „hidro-“, „mikro-“, „makro-“, „moto-“, „pseudo-“, „termo-“ ir pan. rašomi kartu su kitais dėmenimis ir su jais sudaro sudurtinius žodžius: aeroklubas, agrotechnika, autotransportas, aviakasos, fotorobotas, hidroenergija, mikroklimatas, makroekonomika, motošalmas, pseudoteorija, termoizoliacija ir pan.
Lietuvių kalboje atskirai vartojamų žodžių formos su kitais žodžiais sudaro ne sudurtinius žodžius, o junginius: kino teatras, kino festivalis, radijo aparatas, radijo programa ir pan.
Tačiau rašoma radioaktyvus (susijęs ne su radiju, o su radiacija), radioterapija; taip pat radiofikacija, kinofikacija (nes –fikacija yra tam tikra tarptautinė priesaga).
Atskirai nuo kitų žodžių rašomi nekaitomi kitų kalbų kilmės žodžiai, jei jie lietuvių kalboje turi savarankiško žodžio reikšmę: alfa dalelė, gama spinduliai, mini suknelė, veto teisė ir pan.
