Kur rašomas citatos pabaigos taškas: prieš kabutes ar po jų?
Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamõs tiesioginės kalbos ir citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes, pvz.:
• Į ją pažiūrėję žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergaitė.“
• Ciceronas sakė: „Įžangai reikia kuo daugiau svarumo ir kuo mažiau spindesio.“
• Šiandien klausia manęs: „Kur buvai?“
• Lengva pasakyti: „Kirsk sau…“
• Jis dar mažas, būdavo, vaikščioja paskui mane ir vis prašo: „Terese, uogų! Teresyte, uogų!“
• „Kad žinotumėt, ką aš žinau, – pamanė Karalienė, – tai jūs dar kitaip kalbėtumėt.“
Tačiau kai sakinio gale kabutėmis išskirtas simbolinis pavadinimas ar trumputė citata (ne citatos sakinys!), taškas rašomas po kabučių (žr. Skyrybos taisyklių 16.3 punktą), pvz.: Bernardinai kviečia prisijungti prie akcijos „Kalėdinė sriuba“. Šitą pažadą pakartojo apaštalas Paulius, sakydamas, kad „visi esame viena duona ir vienas kūnas“.
Kai sakinio gale atsiduria kabutėmis išskirtas pavadinimas ar citata, kurių pabaigoje yra klaustukas, šauktukas ar daugtaškis, jeigu jie sutampa su sakinio pabaigos ženklu, jis toks rašomas vienas (tada papildomo sakinio galo ženklo po kabučių nereikia; žr. Skyrybos taisyklių 16.3 p. pastabą), pvz.: Ar Lietuvoje kada buvo pastatytas spektaklis „Kaip užmušti Jasoną?“ O jei sakinio ir pavadinimo ar citatos ženklai nesutampa, sakinio pabaigos ženklas po kabučių labiau reikalingas, bet taškas gali būti ir nerašomas, pvz.: Šiauliuose pastatytas spektaklis „Kaip užmušti Jasoną?“(.)
Ar „auto“ gali būti vartojamas kaip atskiras žodis?
Auto… [gr. autos – pats] – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti savo, savęs, paties, pačių, pvz., autobiografija, autoironija, autoportretas; savaiminis, pvz.: autopilotas; automatinis, pvz., autostopas; rodanti sąsają su automobiliu, automobilizmu, pvz., autoservisas, autotransportas.
Dėmuo auto nevartotinas vietoj žodžio automobilis.
Rašome ne auto dalys, auto detalės, o autodalys, autodetalės.
autas [angl. out – už, išorėje] – nevartotina svetimybė. Vartotinas lietuviškas atitikmuo užribis.
Arba autas – audeklo gabalas kojoms apvynioti aunantis. Todėl gali susidaryti įspūdis, kad parduodamos ne automobilio dalys, o audeklo gabalo kojoms vynioti dalys.
Ar vartotinas žodis „foto“? Rašoma kartu ar skyrium?
Foto- (gr. phōs (kilm. phōtos) – šviesa] – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su šviesa arba su fotografija. Foto- nevartotina kaip atskiras žodis, pvz.: foto terapija (taisoma fototerapija), foto laboratorija (taisoma fotolaboratorija), foto kopija (taisoma fotokopija).
Tai, kad foto-, kaip ir kiti nelietuviški dėmenys (agro-, auto-, avioa-, bio-, geo-, pseudo-, vice- ir kt.), vieni nevartojami, bet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju, nurodoma Lietuvių kalbos rašybos taisyklėse.
Svetimybės foto pakaitai – nuotrauka, fotografija.
Kokios prielinksnio „ant“ vartojimo klaidos?
Prielinksnis ant nevartotinas:
1. veiksmo priemonei, nesusijusiai su vieta, reikšti, pvz.: Ji puikiai griežia ant smuiko (taisoma smuiku). Gaudo žuvis ant sliekų (taisoma sliekais, su sliekais). Dirba ant dvejų staklių (taisoma dvejomis staklėmis);
2. objektui reikšti su būdvardžiais:
apstus, apsti, pvz.: Ruduo apstus ant obuolių (taisoma: apstus obuolių; Rudenį apstu obuolių); gabus, gabi, pvz.: Kaimynų vaikas gabus ant muzikos (taisoma muzikai);
godus, godi, pvz.: Nebūk godus ant svetimo gero (taisoma svetimo gero);
šykštus, šykšti, pvz.: Ji visada šykšti ant pinigų (taisoma pinigų);
turtingas, turtinga, pvz.: Šiemet esam turtingi ant šieno (taisoma: šieno; Šiemet turim daug
šieno);
3. veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais:
keisti (ant ko), pvz.: Paprašė pakeisti batus ant mažesnių (taisoma: į mažesnius; mažesniais).
Vaikas apsikeitė naujesnį pašto ženkliuką ant senesnio (taisoma į senesnį);
mainyti (ant ko), pvz.: Išmainė vištą ant katino (taisoma į katiną);
4. daikto matmenims ar dydžių santykiui žymėti, pvz.: Kambario matmenys 2 ant 3 metrų (taisoma: du iš trijų metrų; du ir trys metrai). Kraujospūdis 80 ant 120 (taisoma: 80 ir 120; 80 su 120). Žemėlapio mastelis 1 ant 1000 (taisoma 1 su 1000). Vaistų imkite vieną šaukštelį ant pusės stiklinės (taisoma pusei stiklinės, į pusę stiklinės) vandens;
5. daikto požymiui, nesusijusiam su vieta, reikšti, pvz.: Batai ant aukštų kulnų (taisoma: aukštais kulnais; Aukštakulniai batai). Radijo imtuvas ant mikroschemų (taisoma su mikroschemomis);
6. vietai reikšti, kai žymimas ne paviršius, o nurodoma kryptis į vidų arba buvimas viduje, pvz.: Nuvažiavo ant stoties (taisoma į stotį), bet pavėlavo ant autobuso (taisoma į autobusą). Ant turgaus (taisoma Turguje) pilna atvykėlių. Ką kalbėjo ant susirinkimo (taisoma susirinkime)?
7. laikui reikšti, pvz.: Susitiksime ant rytojaus (taisoma: rytoj; rytojaus dieną). Ant dienų (taisoma: Šiomis dienomis; Greitai; Netrukus) pasirodys naujas žurnalo numeris. Atidėkim šį reikalą ant pirmadienio (taisoma: pirmadieniui; iki pirmadienio). Vaistus liepė gerti du kartus ant dienos (taisoma: per dieną; dienoje). Kiek tau palikti pinigų ant savaitės (taisoma savaitei)? Išvažiuoju ant visados (taisoma: visai; visam laikui). Iš pradžių pykosi, bet ant galo (taisoma: galų gale; pagaliau) susitaikė. Tą klausimą svarstykime ant galo (taisoma: gale; pabaigoje);
8. veiksmo ar būsenos pobūdžiui reikšti, pvz.: Dirba ant dviejų etatų (taisoma: dviem etatais; turi du etatus; eina dvejas pareigas). Jis jau ant pensijos (taisoma: pensininkas; išėjęs į pensiją). Mokėsi ant penketų (taisoma penketais). Pirkau televizorių ant išsimokėjimo (taisoma išsimokėtinai). Esu ant biuletenio (taisoma: Turiu biuletenį, nedarbingumo lapelį) ir sėdžiu ant dietos (taisoma laikausi dietos). Jau porą metų ji gyvena ant buto (ant kambario) (taisoma: nuomoja butą, kambarį);
9. paskirčiai, siekimui, veiksmo tikslui reikšti, pvz.: Pasilik pinigų ant maisto (taisoma maistui). Įsidėk pinigų ant kelionės (taisoma: kelionei; į kelionę; kelionėn). Ar užteks duonos ant šešių žmonių (taisoma šešiems žmonėms)? Pakvietėme svečią ant pietų (taisoma: pietų; pietauti). Iškvietė ant dvikovos (taisoma į dvikovą). Mokosi ant inžinieriaus (taisoma: inžinieriumi; inžinieriaus specialybės).
Ar vartotinas žodis „valdininkas“?
Žodis valdininkas yra taisyklingas ir galimas vartoti.
Iki 1999 m. liepos 30 d. galiojo Valdininkų įstatymas, valstybės tarnyboje dirbantys asmenys buvo vadinami valdininkais. 1999 m. liepą priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnyboje dirbantys asmenys pavadinti valstybės tarnautojais. Kur nereikia laikytis teisės aktuose vartojamo termino, galime vartoti ir valdininką.
Ar taisyklinga frazė „kaip nebūtų keista“?
Netaisyklinga. Neigiamosios tariniu einančios formos nevartotinos šalutiniuose sakiniuose nuolaidai žymėti, kai nereiškiamas neigimas, pvz.: Bet, kaip nebūtų keista (taisoma: kad ir kaip būtų keista; kad ir labai būtų keista), pastatas išliko nesugriautas.
