Klausiate? Atsakome.

Kaip atskirti kitų kalbų kilmės nelinksniuojamų daiktavardžių giminę?

Nelinksniuojamieji (nekaitomi) kitų kalbų kilmės daiktavardžiai, gale turintys tiek kirčiuotą, tiek nekirčiuotą –o, –u, –i, lietuvių kalboje yra vyriškosios giminės, pvz.: bolero, kredo (tokios pat giminės yra ir lotyniška forma credo), žabo, taksi, fondiu, interviu.

Išimtį sudaro moteriškosios lyties asmenis žymintys daiktavardžiai, pvz., ledi, fru, – jie yra moteriškosios giminės. Taip pat iš tradicijos vartosenoje įsitvirtinę žodžiai žiuri (kompetentingoji žiuri), hindi (populiarioji hindi), aveniu (penktoji aveniu).

Kitų kalbų daiktavardžiai su kirčiuotu galūniniu –ė lietuvių kalboje yra moteriškosios giminės, pvz.: ateljė, esė, fojė, kupė, turnė, išskyrus atvejus, kai tokie daiktavardžiai žymi vyriškosios lyties asmenis, pvz.: atašė Jurkus, portjė Vainiūnas.

Įsidėmėtina, kad aptariamieji daiktavardžiai lietuvių kalboje neturi baigmens –e.

Nelinksniuojamųjų kitų kalbų kilmės daiktavardžių giminė reiškiama ne morfologiškai (atitinkamomis galūnėmis), bet sintaksiškai, t. y. su tais daiktavardžiais derinamų žodžių formomis, pvz.: Paroda eksponuojama erdvioje fojė. Interviu išspausdintas miesto laikraštyje.

Ar vartotinas būdvardis su priesaga -inis junginyje veterinarinė pažyma?

Su priesaga -inis nusakoma rūšis, priklausymas tam tikrai kategorijai, pvz.: vertybiniai popieriai, finansiniai dokumentai, tarnybinis patikrinimas. Tačiau rūšis ir kategorija daug kur nusakoma ir kilmininku, pvz.: finansų tarpininkas, komercijos direktorius, kredito kortelė, revizijos komisija.

Tiesioginė priklausomybė nusakoma daiktavardžio kilmininku, netiesioginė sąsaja – priesagos -inis, -inė būdvardžiu: bankų operacijos (pačių bankų) ir bankinės operacijos (bankų veiklai būdingos, bet ne bankuose atliekamos).

Tad, apie pažymas, išduodamas veterinarijos įstaigose, sakome dvejopai: jeigu kalbame apie konkrečią veterinaro išduotą pažymą – Veterinaro pažymoje įrašyta diagnozė, o jei turime omeny veterinarijos dokumentus – Reikalingos veterinarijos pažymos. Plg. veterinarijos vaistinė, veterinarijos pažymėjimas ir pan.

Ar reikia dėti du taškus, jei sakinys baigiasi santrumpa?

Sakinio gale, kai susiduria grafinės santrumpos taškas ir sakinio pabaigos taškas, rašomas vienas taškas, pvz.:

Utenos  turizmo agentūra organizuoja ekskursijas, orientacinius žaidimus ir kt.

Rinkinyje taip pat saugomi įvairūs įrankiai: plaktukai, kirvukai, replės ir t. t.

Vaikai mokomi prisitaikyti prie kasdieninės aplinkos ir gyvenimo visuomenėje: savarankiškai apsirengti, kalbėti, žaisti, skaityti, rašyti ir pan.

Ar vartotinas veiksmažodis „amžėti“ ir daiktavardis „amžėjimas“?

Veiksmažodis amžėti, amžėja, amžėjo pasirodė vartosenoje vengiant, kai kurių žmonių nuomone, įžeidaus pasakymo (pa)senti, (pa)sensta, (pa)seno – vartojamas tarsi platesne reikšme „sukakti tam tikrą amžių“, pvz.: „Juk daug maloniau ne senti, o pamažu maloniai amžėti nuo pat gimimo dienos“, – savo požiūrį išreiškė Sigitas.

Darybiškai toks priesagos -ėti vedinys įmanomas. Pirmieji šio tipo veiksmažodžiai buvo išvesti iš ė kamieno daiktavardžių, pvz.: auklėti (: auklė), raukšlėti (: raukšlė), vėliau radosi vedinių ir iš kitų kamienų daiktavardžių, pvz.: vaikėti (: vaikas) „darytis vaikiškam“, cukrėti (: cukrus) „virsti cukrumi“, pavasarėti (: pavasaris) „eiti į pavasarį, darytis pavasariui, šilti orui“. Dauguma vedinių reiškia procesą, kurio metu darosi ar savaime atsiranda pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas, asmuo ar reiškinys („Lietuvių kalbos gramatika. T. 2“, Vilnius, 1971, p. 258, § 394). Taigi amžėti atveju – atsirandanti ypatybė – amžius. Šio daiktavardžio senumo reikšmė sintaksiškai aktualizuojama, pavyzdžiui, šiuose „Lietuvių kalbos žodyne“ fiksuotuose sakiniuose: Amžiuje žmogus, jau nori miego. Jau amžiuo (amžiuje) vyras (t. y. pagyvenęs). Dar plg. veiksmažodį amžiuoti, amžiuoja, amžiavo „ilgai (amžius) būti, gyventi“, būdvardį amžingas, -a „daug amžiaus turintis, tad prireikus galėtų būti ir amžėti.

Vis dėlto amžėti, amžėjimas – dirbtiniai įprastų senti, senėjimo, senatvės pakaitai, vieni iš tų, kurie sukuriami vengiant politiškai nekorektiškų pasakymų, ieškant švelnesnių, netiesioginių pakaitų (plg. senjoras, -ė vietoj pensininkas, -ė).

Ar reikia linksniuoti simbolinius pavadinimus?

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. balandžio 5 d.  nutarimas Nr. N-1 (110) skatina simbolinius pavadinimus rišliame tekste ir viešojoje šnekamojoje kalboje vartoti tinkamu linksniu, o ne kaip nekaitomas formas, pvz., „Norfos“ kortelė (bet ne „Norfa“ kortelė).

Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Utenos vandenys“ teikiamos paslaugos; Parduotuvei „Milda“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į grožio saloną „Inga“; Dirbu kepykloje „Gudobelė“; Nusipirkau saldainį „Nomeda“; Sukurtas šriftas „Palemonas“; Vakarieniavau restorane „Toskana“; Perskaičiau laikraštį „Reikia“; Einu į filmą „Prezidentas“.

Jei lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai eina prieš nomenklatūrinį žodį, vietoj vardininko vartojamas kilmininkas, pvz.: „Utenos vandenų“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Mildos“ parduotuvei reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Ingos“ grožio saloną; Dirbu „Gudobelės“ kepykloje; Nusipirkau „Nomedos“ saldainį; Surinkta „Palemono“ šriftu; Vakarieniavau „Toskanos“ restorane.

Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, vartojami be nomenklatūrinio žodžio, yra linksniuojami, pvz.: „Utenos vandenų“ teikiamos paslaugos; „Mildai“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Ingą“; Dirbu „Gudobelėje“; Nusipirkau „Nomedą“; Surinkta „Palemonu“; Vakarieniavau „Toskanoje“; Perskaičiau „Atspindžius“; Einu į „Prezidentą“.

Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Patiko sūrinės „Ostvalds fabrica“ edukacijos; Bendrovės „Savex“ teikiamos paslaugos; Poilsiavome sodyboje „Nonna vila“; Akcinės bendrovės „Sanitas“ (AB „Sanitas“) vaistai; Parduotuvei „Maxima“ reikalingi darbuotojai; Automobilių klubo „Lada“ prezidentas; Naudojuosi parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortele; Lankau sporto klubą „Sparta“.

Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys be nomenklatūrinio žodžio arba prieš jį, rekomenduojami linksniuoti, jeigu juos įmanoma priderinti prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės, pvz.: Poilsiavome „Nonna viloje“; „Savexo“ teikiamos paslaugos; „Savexo“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Sanito“ vaistai; „Sanito“ akcinės bendrovės vaistai; „Maximai“ reikalingi darbuotojai; „Maximos“ parduotuvei reikalingi darbuotojai; „Lados“ prezidentas; „Lados“ automobilių klubo prezidentas; Naudojuosi „Norfos“ nuolaidų kortele; Naudojuosi „Norfos“ parduotuvės nuolaidų kortele; Lankau „Spartą“; Lankau „Spartos“ sporto klubą.

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas?

Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, padalinių ir veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius (o ne direktorius komercijai), technikos direktorius (o ne direktorius technikai), plg.: departamento direktorius, inspekcijos viršininkas ir pan.

Kai nusakomas pavaldumo santykis (prezidento patarėjas, direktoriaus pavaduotojas, ministro padėjėjas) ir veiklos sritis, tada pastarosios pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: direktoriaus pavaduotojas turizmui, prezidento atstovas spaudai, mero patarėjas kultūrai. Kilmininkas tokiais atvejais būtų netgi dviprasmiškas, plg. mero kultūros patarėjas. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu „reikalams“, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.

Pavaldumo nereiškiančių pareigų pavadinimai nusakomi kilmininku: personalo specialistas (o ne specialistas personalui), ūkio reikalų vyresnysis specialistas (o ne vyresnysis specialistas ūkio reikalams), vandentiekio priežiūros meistras (o ne meistras vandentiekio priežiūrai).

Patarėjų, referentų, konsultantų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio „klausimai“ įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais.

Ar reikia tarpo tarp skaičiaus ir procento ženklo? 

Tarpas tarp skaičiaus ir procento ženklo daromas (procentas – nesisteminis santykinio dydžio matavimo vienetas, žymimas %). Pvz.:

Iš 644 ūkio subjektų, veikusių 2022 m. pradžioje, 20 % veikė didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityse;

Lyginant su 2016 m. duomenimis, šis rodiklis išaugo 5,75 %.

Kuriais atvejais nevartotinas naudininko linksnis?