Valstybinė lietuvių kalbos komisija pataria
Pareigų pavadinimai
Ar seniūnų pareigų pavadinimai sudaromi su žodžiu „seniūnija“?
Seniūnų pareigos įvardijamos be žodžio seniūnija, pvz.: Salantų miesto seniūnas (ne Salantų miesto seniūnijos seniūnas); analogiškai įvardijamos ir seniūnaičių pareigos – be žodžio seniūnaitija, pvz.: Varnikų seniūnaitis (ne Varnikų seniūnaitijos seniūnaitis).
Be nomenklatūrinių žodžių seniūnija ir seniūnaitija negalima išsiversti, jei šių pavadinimai nepaprasti, pvz.: Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija – Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos seniūnas, Vilijampolės rytinė seniūnaitija – Vilijampolės rytinės seniūnaitijos seniūnaitis.
„Raštiškas pranešimas“ ar „rašytinis pranešimas“?
Raštiškas – raštu pateiktas, esantis rašytos formos; tą patį reiškia ir rašytinis: Turi būti pateiktas asmens rašytinis (arba raštiškas) pareiškimas. Institucijos vadovas gali veikti be rašytinio (arba raštiško) įgaliojimo. Būdvardis raštiškas neturi apibrėžtos termino reikšmės, siejamos vien su rašytine forma, todėl kanceliarinėje kalboje pirmenybė teikiama pasakymams su būdvardžiu rašytinis.
Priešinga (nerašytinė) pateikimo forma reiškiama tik priesagos -inis būdvardžiu žodinis: žodinis (ne žodiškas) atsakymas; gali būti ir daiktavardžio įnagininkas atsakymas žodžiu.
Kaip taisyklinga: „daryti pranešimą“ ar „skaityti pranešimą“?
Supažindinimo su referatu (pranešimu), referavimo reikšme vartojami abu pasakymai (tiek daryti pranešimą, tiek skaityti pranešìmą).
Junginys daryti pranešimą kanceliariškesnis ir labiau reiškia patį referavimą, pvz.: Pranešimą padarys komisijos pirmininkas; skaityti pranešimą labiau reiškia iš anksto parengto pranešimo skaitymą, pvz.: Pranešimą skaitė ministras.
Pasakymai daryti pranešimą ir skaityti pranešimą skiriasi nuo veiksmažodžio pranešti, jo reikšmė yra „ką nors konkrečiai paskelbti, duoti žinią“, pvz.: Svarstymo rezultatus pranešime vėliau.
Kuris pasakymas vartotinas: „užsakymas statybos darbams atlikti“, „užsakymas atlikti statybos darbus“ ar „užsakymas statybos darbams“?
Užsakymas – veiksmo pavadinimas ir dokumentas, kuriame išdėstomas pageidavimas ar pageidaujami dalykai.
Pasakymas užsakymas kam gali būti vartojamas, kai reikia pabrėžti paskirtį. Pirmenybė teikiama kilmininkui: Priimame statybos darbų užsakymus (užsakymus statybos darbams). Padavė žemės ūkio technikos užsakymus (užsakymus žemės ūkio technikai).
Su veiksmu susijęs užsakymas reiškiamas bendratimi su galininku: Užsakymus atlikti statybos darbus priima įmonės vadovas. Naudininkas su bendratimi (užsakymas statybos darbams atlikti) tokiu atveju nevartotinas.
Ar vartotinas žodis „paraiškovas“?
Ne, su priesaga -ovas žodžiai daromi iš veiksmažodžių: atsakovas, ieškovas. Gali būti vartojamas junginys paraiškos (pa)davėjas (plg. paraiškos gavėjas) arba žodis paraiškininkas (plg. apžvalgininkas).
Pareiškėju galima vadinti ir paraiškos padavėją, ir kt. pageidaujamuosius raštus padavusį asmenį: Už prašyme ir anketoje pateiktų duomenų tikrumą atsako pareiškėjas.
