Sutrumpėjusių ir nesutrumpėjusių žodžių rašymas
Žodžių junginiai, kurie, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, įgyja vieno žodžio reikšmę, rašomi kartu, pvz., anąkart, anądien, tądien, šiąnakt, šiandien, šiemet, anuokart, anuomet, tuomet, kuomet, visuomet, kasdien, kaskart, vienkart, dusyk, dvidešimt, keliasdešimt, anapus, anaiptol, kaipsyk, kaipmat, daugmaž, maždaug, galbūt, turbūt, žūtbūt, kažkas, kažkuris, kažkur, kažkada, kitkas, viskas ir pan.
Nesutrumpėję junginiai rašomi atskirai, pvz.: aną kartą, tą dieną, anuo metu, kas kartą, vienu kartu, dvi dešimtys, kaip matai, gali būti.
Dviejų žodžių samplaikas primenančios dviskaitos formos rašomos vienu žodžiu, pvz., mudu, mudvi, mudviejų, mudviem, tuodu, tiedu, tiedvi, juodu, jiedvi, abudu, abidvi, anuodu, šiedu, šiedvi, vienudu ir pan.
Kartu rašomi prielinksniai su sutrumpėjusiomis linksnių formomis, pvz., bemaž, iškart, išsyk, išties, išvien, išvis, ligpiet, perdien, perpiet, perniek, perpus, pervis, popiet, suvirš, suvis, užvis ir pan.
Prielinksniai su nesutrumpėjusiomis linksnių formomis rašomi atskirai, nors tos formos kartu su prielinksniu ir turi vieno žodžio reikšmę, pvz., be abejo, be galo, be reikalo, be to, dėl ko, iki galo, iš anksto, iš dalies, iš karto, iš lėto, iš mažens, iš netyčių, iš tiesų, iš tikrųjų, iš viso, nuo seno, per pusę, po laiko, po visam, pro šalį ir pan.
Prielinksniai taip pat rašomi atskirai nuo prieveiksmių, pvz., iki čia, iki šiol, iki tol, iš anksčiau, iš kitur, iš visur, iš kur, nuo kur, po kiek, per kur, už kiek ir pan.
Išimtys: prieveiksmiai „poryt“, „užporyt“, „užvakar“, ‚užpernai“, „propernai“, kurie yra įgiję vientisą vieno žodžio reikšmę.
Atskirai rašomos vieno žodžio reikšmę turinčios samplaikos, sudarytos iš netrumpėjančių įvardžių, prieveiksmių ar dalelyčių, pvz., bet kas, bet koks, bet kuris, bet kaip, bet kur, bet kada, kai kas, kai kuris, kai kur, kas nors, koks nors, kuris nors, kaip nors, kur nors, kada nors, kol kas, kur kas, kur ten, kaip tik, ką tik, per daug, šis tas, šioks toks, šiek tiek, šen ten, šiaip taip, šiaip jau, šiaip sau, tas pats, toks pat, tiek to, vis jau, vis dėlto, vis tiek, vis tik, vis vien, kas kita, antra tiek, kita tiek, taip pat, ten pat, tuoj pat ir pan.
Žodžiai „tiktai“, „tuojau“, „pernelyg“ turi susiliejusias dalelytes ir yra rašomi kartu.
„Dėl to“ rašoma atskirai, kai šie žodžiai reiškia priežastį ir juos galima pakeisti „todėl“, „dėl to dalyko“, pvz., Sirgau, dėl to visą dieną gulėjau.
„Dėlto“ rašoma kartu, kai reiškia „tačiau“. Prieveiksmis „dėlto“ dažniausiai vartojamas su dalelyte „vis“, pvz., O dėlto smagiau drauge gyventi. Vis dėlto jis puikus darbininkas.
„Už tai (už tat)“ rašoma atskirai, kai įvardis turi linksnio reikšmę ir visas pasakymas reiškia „už tą dalyką“, pvz., Už tai mes visi jį gerbiame.
„Užtai“, „užtat“, „užtatai“ rašoma kartu, kai reiškia priežastį ir kai juos galima pakeisti „todėl“, pvz., Jis daug skaito, užtat (užtai, užtatai) daug žino.
Neiginio „ne“ rašymas
Priešdėliu virtęs neiginys „ne“ rašomas kartu su žodžiais, kai jiems suteikia priešingą reikšmę ar kitą reikšmę:
* su daiktavartdžiais, pvz., nedarbas, negarbė, nelaimė, nesėkmė, nešlovė, nesąmonė ir pan.;
*su būdvardžiais, pvz., nešvarus, nedarbingas, neaiškus, nedidelis, negeras, nejautrus, nemielas, nenuoširdus, nešnekus ir pan.;
* su veiksmažodžiais ir jų formomis, pvz., neatsižvelgti, nedrausti, negalėti, nelaikyti, nematyti, nepriklausyti, nedirba, nevažiuoja, nepavyksta, nedirbamas, neinformavęs, nekalbant ir pan.;
* su būdvardiniais prieveiksmiais, pvz., neblogai, nedorai, negražiai, nelauktai, nekaltai, neleistinai, nemažai, nepriekaištingai, nevėlu, nevisiškai, negirdėtai, negrįžtamai, nemokamai, nenuilstamai, netikėtai, nepagydomai, nepastebimai ir pan.;
* su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais, kai sudaro kitos reikšmės žodžius, pvz., nedaug (maža, truputį), nekas (menkas, prastas, nekaip (prastai) nekoks (prastas), nesavas (keistas, nevisas (kvailas) ir pan.;
* Kaip ir būdvardiniai (dalyviniai) prieveiksmiai, kartu rašomi ir šie prieveiksmiai su priešdėliu „ne-“, pvz., nearti, negirdom, nejučia, nemačiom, nemažai, nenorom, netoli, netoliese, nežiniom ir pan.
Neiginys nuo visų sakinio dalių rašomas atskirai, kai sakinyje prieštaraujama arba norima paneigti sakomą dalyką, pvz., Ne grožis žmogų puošia, o jo darbai. Ne darbas, o šeima jai rūpi. Ne šventieji puodus lipdo. Ne vienas, o visi turi atsakyti. Ne tiek naudos, kiek bėdos.
Atskirai rašomi neiginiai, susiję su visu žodžių junginiu, pvz., ne darbo metu, ne konkurso tvarka, ne pelno organizacija, ne pelno bendrovė ir pan.
Neiginys „ne“ rašomas atskirai nuo aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžių ir prieveiksmių, kuriais pasakomas prieštaraujamasis lyginimas, kai nurodomas lyginamasis objektas, pvz., Jis ne prastesnis mokinys už kitus. Ši žiema ne šaltesnė už praėjusią. Pirmokai pasirodė ne blogiausiai iš visų.
Neiginys „ne“ visada atskirai rašomas šiais atvejais:
* nuo įvardžių ir skaitvardžių, pvz., ne aš, ne tu, ne mes, ne mano, ne tas, ne toks, ne kiekvienas, ne vienas, ne dešimt, ne pirmas ir pan.;
* nuo įvardinių ir skaitvardinių, sudurtinių, sudėtinių kai kurių daiktavardinių ir neaiškios kilmės prieveiksmių, pvz., ne visada, ne visai, ne visur, ne kitur, ne tiek, ne taip, ne kitaip, ne ten, ne čia, ne dviese, ne trise, ne laiku, ne namie, ne namo, ne vakar, ne itin, ne nuolat, ne staiga, ne veltui, ne šiandien, ne šįryt, ne bet kaip, ne bet kada, ne per daug, ne dukart, ne tiktai, ne vien, ne vis vien ir pan.;
* nuo dviejų vienodų įvardžių ar prieveiksmių, tarp kurių jis yra, pvz., kaip ne kaip, kada ne kada, kas ne kas, koks ne koks, kuris ne kuris, kur ne kur, vos ne vos ir pan.;
* kai eina po dalelyčių, pvz., ar ne, dar ne, bet ne, vos ne ir pan.
Neiginys ne su dalelytėmis rašomas kartu, kai sudaro sustabarėjusią samplaiką ir kai eina priešdėliu, pvz., bene, kone, nebent, negu, nejau, neva.
