Nuo š.m. birželio 1 d. įsigalioja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais piniginė socialinė parama bus taiklesnė, labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms,
Nuo š.m. birželio 1 d. keičiasi LR išmokų vaikams įstatymas. Pagrindiniai pasikeitimai: Išmoka vaiko priežiūrai. Išplečiama išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis
Primename, kad Utenos rajono gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą arba faktiškai gyvenantys savivaldybėje, turi teisę gauti Materialinio nepritekliaus mažinimo programos socialinę kortelę (UAB „IKI Lietuva”; UAB
Konsultacijos: Utenos r. savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Aušra Bučienė (el. p. [email protected], tel. +370 389 64032)
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A1-448 „Dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau – prašymas) pateikimo metu atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą jaunos šeimos apibrėžimą: jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 36 metų;
2) nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas visiškai veiksnus (išskyrus jaunos šeimos vaikus), ir jaunos šeimos vaikai (kaip jie apibrėžti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje) iki kreipimosi į savivaldybės administraciją dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius (būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turėtų / turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, buvo / yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turėtas / turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, buvo / yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų), laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą;
3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose;
4) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.
Subsidijos suteikiamos:
1. jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
2. jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 20 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
3. jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) du vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
4. jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ir daugiau vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.
Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo iki 36-erių.
Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).
Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta.
Dėl subsidijos suteikimo pagrindiniai žingsniai:
1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
2. Jauna šeima deklaruoja šeimos turtą VMI prie FM (forma FR0001 v. 01) ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai Utenos rajono savivaldybėje (Utenio a. 4, Utena).
3. Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu.
4. Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą dėl pažymos aktyvavimo.
5. Per keturis mėnesius nuo pažymos aktyvavimo jauna šeima su kredito davėju sudaro kreditavimo sutartį.
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.
Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi, tik kai pagal šią tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų. Didžiausią būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.
Pagal Registrų centro nustatytą 2022 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1970 eurų, į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija (jau peržiūrėjus ir įvertinus 20 proc. padidėjusią kvadratinio metro normatyvinę vertę) 827,40 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.
NEKILNOJAMOJO TURTO NORMATYVINĖS VERTĖS 2022 METAMS LIETUVOS MIESTUOSE, MIESTELIUOSE IR KAIMUOSE
Jauna šeima, imanti būsto kreditą pirmajam būstui pirkti arba būstui pirkti ir statyti, iki kreditavimo sutarties sudarymo dienos kredito davėjui, su kuriuo sudaro kreditavimo sutartį, privalo pateikti valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento pažymą, patvirtinančią, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perkamas būstas.
Jeigu pateiktoje pažymoje nurodoma, kad jaunos šeimos nariai su asmeniu, iš kurio perkamas būstas, susiję artimos giminystės ryšiais, kreditavimo sutartis nesudaroma.
PRAŠYMO PATEIKIMAS
Jauna šeima, pageidaujanti gauti finansinę paskatą, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją (toliau – savivaldybės administracija), pateikdama prašymą ir prašyme nurodytus dokumentus ar patvirtintas jų kopijas.
Prie prašymo papildomi dokumentai:
1. Nekilnojamojo turto registro išrašai apie kiekvieno jaunos šeimos nario nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą (savivaldybės administracija duomenis gauna iš Nekilnojamojo turto registro);
2. Prieš teikiant prašymą, jauna šeima Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikia šeimos turto deklaraciją (forma FR0001 v. 01); (šeimai deklaravus turtą, savivaldybės administracija duomenis gauna iš VMI prie FM);
3. Dokumentai ir duomenys, patvirtinantys, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (santuokos nutraukimo data, sutuoktinio ar vaiko (-ų) motinos arba tėvo mirties data), (savivaldybės administracija gauna duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro; įsiteisėjusį teismo sprendimą (-us) dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ir (ar) vaiko (-ų) gyvenamosios vietos nustatymo kartu su Prašymu pateikia pareiškėjas);
4. Vaiko (-ų) gimimo faktą patvirtinančius duomenis (savivaldybės administracija gauna iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Jei Lietuvos Respublikos gyventojų registrui šie duomenys nepateikti kartu su Prašymu juos pateikia pareiškėjas);
5. Įsiteisėjusį teismo sprendimą įvaikinti (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas);
6. Įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas);
7. Atstovavimą patvirtinantį dokumentą (įgaliojimą, sutartį) (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjo atstovas, jei jis teikia Prašymą);
8. Institucijos, atliekančios statinio ekspertizę, išvadą, kad nuosavybės teise turimas / turėtas būstas yra / buvo netinkamas gyventi (rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, projektuotojo išvadą, kad nuosavybės teise turimas / turėtas būstas yra / buvo netinkamas gyventi), išskyrus atvejus, kai nuosavybės teise turimas / turėtas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra / buvo fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų (kartu su Prašymu ją pateikia pareiškėjas; duomenis apie būsto nusidėvėjimą savivaldybės administracija gauna iš Nekilnojamojo turto registro);
9. Statybą leidžiantį dokumentą, nurodytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje, jeigu būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti imamas būstui statyti (jei statybą leidžiantis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas).
Informuojame, kad:
1) jauna šeima prašyme privalo pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms;
2) jeigu per keturis mėnesius nuo pažymos aktyvavimo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) jauna šeima su kredito davėju nesudaro kreditavimo sutarties, lėšų subsidijai gauti sumos rezervavimas SPIS automatiškai nustoja galioti ir jauna šeima dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gali kreiptis iš naujo;
3) jei savivaldybės administracija atsisako pareiškėjui suformuoti pažymą, nes panaudoti visi atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai teikti, pareiškėjo šeima pagal prašymo pateikimo datą įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą ir jos prašymas pakartotinai nagrinėjamas kitais kalendoriniais metais, jeigu iki tų kalendorinių metų sausio 15 d. ji atnaujina prašymą, patikslindama jame nurodytus duomenis, arba SPIS patvirtina, kad prašymo duomenys nepasikeitę;
4) finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavusios jaunos šeimos, norėdamos per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisti kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, privalo kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kredito davėjui subsidiją. Jei jauna šeima būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui nepraėjus 10 metų nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, ši jauna šeima, norėdama per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos už šį būsto kreditą įsigytą būstą perleisti kito asmens nuosavybėn, subsidiją privalo grąžinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai;
5) jauna šeima, grąžinusi subsidiją, raštu kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją dėl subsidijos grąžinimo patvirtinimo ir dėl žymos, apribojančios nuosavybės teisės į įsigytą būstą perleidimą, panaikinimo Nekilnojamojo turto registre.
Jauna šeima neprivalo grąžinti gautos subsidijos šiais atvejais:
1) nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis;
2) jeigu pasikeičia už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3) jaunai šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių;
4) šeimoms, kurios, nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos praėjus 5 metams, yra susilaukusios trijų ar daugiau vaikų ir nori po ne mažiau kaip 5 metų perleisti būstą kito asmens nuosavybėn, kad įsigytų didesnį būstą toje pačioje savivaldybėje.
PRAŠYMAS IŠDUOTI PAŽYMĄ DĖL FINANSINĖS PARAMOS
(Savivaldybės administracijos direktoriui teikiant popierinį prašymą dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo)
Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašas
Teisę gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją (toliau – kompensacija) turi jaunos šeimos , kurios visi šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančio būsto ir ne mažiau kaip 1 mėnesį Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą visa šeima arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir faktiškai gyvena Utenos rajono savivaldybėje.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal šeimos narių skaičių, mokant 50 Eur/mėn. vienam šeimos nariui Utenos mieste ir 40 Eur/mėn. vienam šeimos nariui Utenos rajone, taičiau kompensacija negali būti didesnė nei nurodyta nuomos sutartyje. Kompensacija mokama nuo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo skirti Kompensaciją priėmimo dienos iki vienerių metų. Imant paskolą būsto statybai, kompensacija gali būti mokama iki trejų metų, pateikus būsto nuomos sutartį ir būsto paskatos paėmimo patvirtinančius dokumentus.
Finansinė paskata pirmam būstui įsigyti teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančios jaunos šeimos apibrėžimą , ir jei kiekvienas jaunos šeimos narys ne mažiau kaip 1 mėnesį Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir faktiškai gyvena Utenos rajono savivaldybėje.
Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti ar statyti, taip pat pradinio būsto kredito įnašui padengti (toliau – finansinė paskata).
Teisę į finansinę paskatą turi jaunos šeimos, atitinkančios šiuos reikalavimus:
• prašymo teikimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi būsto registruoto nuosavybės teise;
• įsigyjamas pirmasis būstas Utenos rajono savivaldybės teritorijoje;
• turi įsigiję pirmąjį būstą arba užbaigę pirmojo būsto statybas teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės teritorijoje ne daugiau kaip prieš 6 mėnesius nuo prašymo finansinei paskatai pirmam būstui įsigyti pateikimo dienos. Administracijos direktoriaus sprendimu, Utenos rajono savivaldybės prašymų finansinei paskatai gauti vertinimo komisijos teikimu, praleistas 6 mėnesių terminas gali būti atnaujinamas, jeigu pripažįstama, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas negali būti atnaujinamas, jeigu nuo pirmojo būsto įsigijimo ar užbaigus pirmojo būsto statybas teisės aktų nustatyta tvarka praėjo daugiau nei vieneri metai.
Finansinė paskata skiriama:
• jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų, suteikiama finansinė paskata, kurios dydis –10 procentų Savivaldybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito pirmam būstui įsigyti ar statyti sumos, bet ne daugiau kaip 6 tūkstančiai Eur;
• jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama finansinė paskata, kurios dydis – 12 procentų Savivaldybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito pirmam būstui įsigyti ar statyti sumos, bet ne daugiau kaip 7 tūkstančiai Eur;
• jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama finansinė paskata, kurios dydis – 15 procentų Savivaldybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito pirmam būstui įsigyti ar statyti sumos, bet ne daugiau kaip 11 tūkstančiai Eur;
• jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama finansinė paskata, kurios dydis – 20 procentų Savivaldybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito pirmam būstui įsigyti ar statyti sumos, bet ne daugiau kaip 16 tūkstančių Eur.
Jeigu jauna šeima, gavusi nustatyto dydžio finansinę paskatą, įgyja teisę į didesnę nustatytą finansinę paskatą, jam suteikiama šių finansinių paskatų dydžių skirtumo papildoma finansinė paskata. Kreipimosi dėl papildomos finansinės paskatos metu jauna šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą.
Jaunos šeimos, atitinkančios nurodytus reikalavimus ir pageidaujančios gauti finansinę paskatą jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti, turi pateikti prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui dėl finansinės paskatos jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti ir visus reikalingus dokumentus:
1. jei siekiama gauti finansinę paskatą būsto kredito daliai apmokėti ar pradinio būsto kredito įnašui padengti – sutarties kopiją su kredito davėju, teikiančiu būsto kreditą pirmam būstui įsigyti, ar pažymą iš šios įstaigos, kad bus suteikta paskola;
2. jei būsto kreditas pirmam būstui įsigyti suteikiamas būsto statybai teisės aktų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą ir (ar) statybos užbaigimo dokumentus ir žemės sklypo dokumentus;
3. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
4. prireikus – kitus dokumentus, įrodančius teisę į finansinę paskatą pirmam būstui įsigyti;
5. gavus valstybės teikiamą finansinę paskatą – sutartį su kredito davėju, suteikusiu būsto kreditą pirmam būstui įsigyti ir kredito davėjo išduotą dokumentą, kuriame turi būti nurodyta išmokėta valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma ir data;
6. jei būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti suteikiamas būsto statybai – sutartį su kredito davėju, suteikusiu būsto kreditą pirmam būstui statyti, būsto statybos užbaigimo dokumentus ir kredito davėjo išduotą dokumentą, kuriame turi būti nurodyta išmokėta valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma ir data.
Jauna šeima, imanti būsto kreditą pirmam būstui įsigyti, privalo pateikti VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento pažymą, patvirtinančią, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perkamas būstas.
Prašymus vertina ir siūlymą dėl finansinės paskatos skyrimo Savivaldybės administracijos direktoriui teikia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Utenos rajono savivaldybės prašymų finansinei paskatai gauti vertinimo komisija (toliau – Komisija). Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl finansinės paskatos jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
Finansinė paskata jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti Savivaldybėje suteikiama atsižvelgiant į Utenos rajono savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmam būstui įsigyti. Gavus prašymų daugiau nei skirta biudžeto asignavimų finansinei paskatai pirmam būstui įsigyti, pagal prašymo pateikimo datą Komisija sudaro finansinės paskatos laukiančių jaunų šeimų eilę. Papildžius biudžeto asignavimus, skirtus finansinei paskatai pirmam būstui įsigyti, finansinė paskata jaunai šeimai pirmiausia skiriama sudarytoje eilėje esančioms jaunoms šeimoms.
Suteikus finansinę paskatą pirmam būstui įsigyti jauna šeima įsipareigoja ne mažiau kaip 5 metus įsigyto būsto neperleisti kito asmens nuosavybėn ir ne mažiau kaip 5 metus kiekvienas jaunos šeimos narys deklaruoti gyvenamąją vietą Savivaldybės teritorijoje.
Savivaldybės finansinė paskata gali būti teikiama kartu su valstybės finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Bendra savivaldybės finansinės paskatos ir valstybės finansinės paskatos dalis negali būti didesnė negu 50 proc. įsigyjamo būsto vertės.
Nuo 2019-09-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame nustatyta, kad Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto:
1) netekusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių; šiuo atveju į savivaldybės administraciją asmuo ar šeima šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka privalo kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos;
2) asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
3) senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
4) šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
5) šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų;
6) šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
7) neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
8) šeimoms, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
9) šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių.
Prašymo dėl paramos būstui išsinuomoti (BP-5) forma
Prie prašymo pateikti užpildytą 6 priedą (Pajamų, kurios, vadovaujantis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, sąrašas).
Utenos rajono savivaldybės teritorijoje 2024 metų gruodžio 31 d. gyveno 3280 asmuo su negalia, iš jų, 251 vaikas su negalia. Dalis jų turi judėjimo, regos, proto ar psichikos sveikatos sutrikimus, todėl fizinės aplinkos pritaikymas yra būtina sąlyga atkurti asmens su negalia fizinį, dvasinį ir ekonominį savarankiškumą.
Būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymas asmenims su negalia vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 „Dėl Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašu.
Šiai priemonei įgyvendinti 2024 metais iš Utenos rajono savivaldybės biudžeto panaudota 89,6 tūkst. Eur, iš valstybės biudžeto – 69,2 tūkst. Eur. Pilnai pritaikyti 7, iš dalies – 2 būstai asmenims su negalia. Pritaikant gyvenamąją aplinką atlikti sanitarinių mazgų pertvarkymo darbai, vietoj vonios įrengiant dušą, įrengtos nuovažos, takai, palengvinant asmenims su negalia, judantiems neįgaliojo vežimėliu, patekimą į vidų ir lauką, atliekami kiti būsto pritaikymo darbai atsižvelgiant į asmens poreikius. 2025 m. sausio 1 d. būsto pritaikymo asmenų su negalia eilėje laukė 27 asmenys, iš Utenos rajono savivaldybės biudžeto skirta 100,0 tūkst. Eur, iš valstybės biudžeto – 86,9 tūkst. Eur. Planuojama 2025 m. pritaikyti 10 būstų. Norėtųsi būsto pritaikymo darbus vykdyti žymiai didesniam asmenų skaičiui, bet tai priklauso nuo skirtų lėšų ir nuo reikalingų atlikti darbų apimties, statybos, remonto kainų, atsižvelgiant į kiekvieno asmens poreikius ir teisės aktų reikalavimus.
Šiuo metu Utenos rajono savivaldybėje eksploatuojamas ir prižiūrimas 21 liftas (keltuvas), mobilus kopiklis, skirti asmenims su negalia.
Skiriamas lėšas galima panaudoti pritaikant tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, o keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą ar iš dalies pritaikytą, pvz., kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas, gali būti padengiamas kainų skirtumas.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys su negalia,
jeigu jie nėra įrašyti į savivaldybės ar valstybės eilę ilgalaikei socialinei globai gauti arba negauna ilgalaikės socialinės globos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje socialinės globos įstaigoje, arba negauna paliatyviosios pagalbos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje įstaigoje, ir kuriems nustatytas:
• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir asmuo turi judėjimo sutrikimų;
• arba judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis;
• arba individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) dėl psichikos ar proto negalios;
• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) dėl regos sutrikimo.
Sudarant būsto pritaikymo eilę, prioritetas teikiamas:
• asmenims iki 18 metų;
• asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir kuriems paskirtos dializės procedūros;
• asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas;
• dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis. Prie dirbančių asmenų priskiriami ir tie, kurie vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą ir (ar) pagal individualios veiklos pažymą ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki prašymo pateikimo;
• asmenims, naudojantiems aktyvaus tipo vežimėlį ar vežimėlį, skirtą tetraplegikui, ar elektrinį vežimėlį.
Pakartotinai tam pačiam asmeniui būstas gali būti pritaikomas Komisijos sprendimu šiais atvejais:
– jei asmeniui buvo skirtas laiptų kopiklis ir (arba) asmeniui dėl pasikeitusios sveikatos būklės reikalingi papildomi būsto pritaikymo darbai;
– jei asmuo įsigijo naują būstą, kuris nuosavybės teise priklauso jam, arba asmeniui yra išnuomotas savivaldybės būstas (socialinis arba iš savivaldybės nuomojamas būstas), jei prieš tai jam buvo pritaikytas būstas, kuris nuosavybės teise priklausė atstovui;
– jei asmeniui buvo įrengtas keltuvas (liftas) (įskaitant ir tuos atvejus, kai keltuvo (lifto) įrengimą organizavo pats asmuo ar atstovas), tačiau keltuvo (lifto) techninę priežiūrą atliekančiai įmonei nustačius ir raštu pateikus išvadą, kad keltuvas (liftas) netinkamas naudoti.
Sprendimą dėl pakartotinio būsto pritaikymo, jei pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos asmens socialiniam gyvenimui (pavyzdžiui, asmeniui likus gyventi būste vienam, persikėlus gyventi į kitą būstą dėl pasikeitusios darbo vietos), priima Komisija, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis suderinusi su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra):
– būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai būstas yra nebaigtos statybos (jo baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų);
– būstas nuosavybės teise turi priklausyti asmeniui, kuris kreipėsi dėl būsto pritaikymo, ar atstovui, ar kitam fiziniam asmeniui, ar savivaldybei (socialinis arba iš savivaldybės nuomojamas būstas);
– būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. Ši nuostata netaikoma, jei pritaikant būstą asmeniui yra perkami tik mobilūs keltuvai ir (ar) laiptų kopikliai ir (ar) mobilios techninės pagalbos priemonės (mobilios vonios ir mobilūs tualetai);
– būsto savininkas arba butų ir kitų patalpų savininkai atskiru raštišku sutikimu sutinka, kad jam (jiems) priklausantis būstas būtų pritaikomas neįgaliojo poreikiams;
– dėl daiktinės teisės į būstą, šių teisių suvaržymo nėra iškelta byla (pavyzdžiui, dėl arešto, nuosavybės nustatymo ir kt.), išskyrus atvejus, kai yra patvirtinta būsto naudojimosi tvarka ir gautas kreditoriaus leidimas ir (ar) būsto bendraturčių sutikimai dėl būsto pritaikymo;
– būstas baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti;
– jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui;
– būstas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;
– būstas nėra nuomojamas (išskyrus socialinį ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą).
Būsto pritaikymo darbų organizavimo būdai:
– savivaldybės administracija organizuoja visus būsto pritaikymo darbus, kai prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą;
– asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą. Jei asmuo ar atstovas savarankiškai organizuoja tik dalį būsto pritaikymo darbų, likusią būsto pritaikymo darbų dalį organizuoja savivaldybės administracija;
– asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą. Jei asmuo ar atstovas savarankiškai organizuoja tik dalį būsto pritaikymo darbų, likusią būsto pritaikymo darbų dalį organizuoja savivaldybės administracija, kai asmeniui prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą;
– skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija (toliau – kompensacija), jei asmuo ar atstovas parduoda asmens specialiesiems poreikiams nepritaikytą būstą ir perka visiškai arba iš dalies asmens specialiesiems poreikiams pritaikytą būstą. Kompensacija asmeniui ar atstovui išmokama.
Dėl būsto pritaikymo asmuo su negalia ar jo atstovas gali pateikti prašymą Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriui. Kartu su prašymu pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, dokumentas, pagrindžiantis, kad asmeniui turi būti teikiamas prioritetas, laisvos formos rašytinis būsto savininko sutikimas leisti pritaikyti jam nuosavybės teise priklausantį būstą, jei prašoma pritaikyti būstą asmeniui, kuris nėra to būsto savininkas, neįaliojo pažymėjimas ir kiti dokumentai, priklausomai nuo aplinkybių.
Prašymą ir dokumentus galima pateikti Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje, 118 k.
Informacija teikiama telefonu +370 389 61628.
Plačiau su Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo reikalavimais galima susipažinti
Prašymo forma
2019 m. lapkritį Utenos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Utenos rajone“, kartu su projekto partneriu – Utenos rajono socialinių paslaugų centru, pradeda teikti asmeninio asistento paslaugą.
Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 dienos Utenos rajone pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrai finansuojamas projektas Nr. 08.4.1-ESFA-V-416-08-0003 „Kompleksinės paslaugos šeimai Utenos rajone”. Projekto tikslas – sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų tinklą šeimai Utenos rajone, sudaryti sąlygas projekte dalyvaujančioms šeimoms gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusias krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, kuriam įgyvendinti numatyta 303996,67 Eur. Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2017-2021 metai.
Utenos rajono savivaldybės administracija projektą įgyvendina kartu su partneriais: Utenos šeimos ir vaiko gerovės centru (atlieka Bendruomeninių šeimos namų funkciją) ir Utenos apskrities vyrų krizių centru.
„Vieno langelio” principu sudarytos galimybės gauti informaciją, konsultacijas „Bendruomeniniuose šeimos namuose”, psichosocialinę pagalbą, tėvystės įgūdžių mokymus, vaikų priežiūros paslaugas, pavėžėjimo paslaugas Utenos apskrities vyrų krizių centre. Socialinių paslaugų naudą gaus projekto tikslinė grupė – šeimos. Planuojama, kad paslaugomis pasinaudos 286 asmenys (šeimų nariai). Paslaugos bus teikiamos šeimoms, kurios pačios kreipsis dėl pagalbos, taip pat bus siūlomos sunkumus patiriančioms šeimoms, atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus ar Utenos švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos padalinio pateiktą informaciją.
Visomis teikiamomis paslaugomis šeimos, gyvenančios Utenos rajone, gali naudotis nemokamai.
Paslaugos teikiamos Bendruomeniniuose šeimos namuose: Vaižganto g. 50 – 1, Utena, taip pat Utenos rajono seniūnijose išvažiuojamųjų susitikimų metu.
Kontaktai:
socialinis darbuotojas – koordinatorius: tel. +370 8 675 66512;
socialinis darbuotojas: tel. +370 607 92006;
psichologas: tel. +370 629 63036
Utenos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Utenos rajone“, kartu su projekto partneriu – Utenos rajono socialinių paslaugų centru, pradėjo teikti maisto produktų, medikamentų, higienos ir (ar) kitų būtinų prekių nupirkimo ir (ar) pristatymo paslaugą, pagalbą sumokant mokesčius.
Šią paslaugą numatyta teikti karantino, riboto karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, kai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkio ar epidemijos visoje šalyje, tam tikrose teritorijose ir (ar) objektuose taikomos visuomenės sveikatos saugos priemonės riboja įprastą Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų viešųjų paslaugų teikimą ir socialiai pažeidžiamiems asmenims sukelia nenumatytus kasdienio gyvenimo sunkumus.
Paslauga gali būti teikiama senyvo amžiaus (nuo 65 m.) ar negalią turintiems asmenims, kadangi šios asmenų grupės priklauso didesnės rizikos grupei susirgti sunkia koronaviruso (COVID-19) ligos forma ir esant įvairiems apribojimams ir saugumo reikalavimams šalyje, susiduria su daugybe kasdienių buitinių iššūkių. Paslaugia teikiama, jei asmuo negauna ir neturi teisės gauti įprastų socialinių paslaugų. Vienam asmeniui ši paslauga teikiama 1 kartą po 1 val. per savaitę. Utenos rajono gyventojus, kuriems reikalinga maisto produktų, medikamentų, higienos ir (ar) kitų būtinų prekių nupirkimo ir (ar) pristatymo paslauga, kviečiame pasinaudoti šia nemokama paslauga.
Visą išsamią informaciją, susijusią su paslaugos gavimu, galite gauti: Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje tel. 8 389 61628, Utenos rajono socialinių paslaugų centre tel. 8 389 50990.
